Žanras/genre: orchestral piece

Instr.: symphony

Perf.: LNSO, cond. Modestas Pitrėnas, 2024 12 06

Nedidelė pjesė simfoniniam orkestrui apie tai, kas nutinka kopiant į kalną. Premjera įvyko 2024 metų gruodžio 6 d, Nacionalinėje filharmonijoje. LNSO dirigavo Modestas Pitrėnas.

Iliustr.: Caspar David Friedrich, „Wanderer above the Sea of Fog“, 1818, Hamburger Kunsthalle

A small piece for symphony orchestra about what happens when you climb a mountain. The premiere took place on December 6, 2024, at the National Philharmonic. The LNSO was conducted by Modestas Pitrėnas.

Žanras/genre: vokalinis ciklas

Instr.: soprano-symph-orch

First perf.:

2025 metais balandžio mėn. baigtame vokaliniame cikle „Salomėjos balsu“ sopranui ir simfoniniam orkestrui – penkios nedidelės dainos Salomėjos Nėries eilėraščiams, publikuotiems rinktinėje „Pėdos smėly“ (1931). Iš šio, mano supratimu, stipriausio ir dramatiškiausio poetės rinkinio atrinkau šiuos: „Sidabrinės uogos“, „Tu taip toli“, „Vėjas“, „Juokis, gyvenime!“ ir „Nebausk manęs“. Ciklas sukurtas ne pagal užsakymą, tad jo atlikimas priklausys tik nuo tų, kurie šiomis dainomis susidomės. Autorius prašo su juo susisiekti [email protected]  jei toks pasirinkimas būtų.

Žanras/genre: concert

Instr.: vl-solo-orch

First perf.: Boris Livschitz – smuikas / violin, National Symphony Orchestra of „Teleradio-Moldova” Company / Dirigentas / conductor – Denis Ceausov / „Casa Radio” Chișinău, Moldova 03.05.2024

Su Nicoje gyvenančiu smuikininku Borisu Livschitzu mane sieja sena kūrybinė draugystė. Kai jis vieno telefoninio pokalbio metu pasiūlė sukurti Koncertą smuikui su orkestru, užklausiau – „o kokia idėja?”, jis iš karto atsakė  – baronas Miunhauzenas. Į darbą kibau iš karto, bet stabdė klausimas – o kokiu rakursu turėčiau tą „fantazierių” įmuzikinti? Puoliau ieškoti šaltinių, nuorodų. Ir sugalvojau, kad tai bus sapnuojantis Miunhauzenas. Juk sapnų forma leidžia išvengti literatūriškumo, o klausytojams, kurie tikriausiai visi žino Miunhauzeno istorijas mintinai, leistis į pasąmonės vaizdinių fantazijas, man pirštu nebedant į konkrečius barono pasakojimus. Pasirinktas sapnų laikas taipogi (paryčiai, popietė, snaudulys, naktis) yra skirtingų būsenų erdvės. Juk visai kitaip grimztama į sapnus nakties miego viduryje ir paryčiais. Borisas atsiuntė man keletą svarbių nuorodų. Nenutraukiau paieškų ir aš. Viena jų pasirodė netikėtai simbolinė – 1911 metais prancūzų kino avangardistas  Georges Méliès sukūrė 11 minučių filmą „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen“. Trečios filmo minutės pradžioje išvydau lėmusią imtis pasiūlymo scenelę su miegančiam Miunhauzenui sapne grojančiu smuikininku. Toliau jau sekė grynai techninis darbas – galvoje susirinkusias “muzikėles” perkelti į kompiuterinę “Sibelius” programą. Rugsėjo pradžioje koncerto smuikui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“ natas nusiunčiau Borisui. Nuo jo skambučio buvo prabėgęs mėnuo…

Pirmą dalį „Paryčiais“ Borisui nusiunčiau 2022 rugpjūčio 8 d. Pagalvojau, kol darbuosiuosi prie sekančių dalių, Borisui bus laiko apsiprasti su pirmos dalies muzika ir sprendimais. O jų nemažai – paradoksai, staiga nutrukę sapnai. Juk rytais jie visuomet būna labai  trumpi, sujaukti ir vienas su kitu niekaip nesusieti. Visa dalis baigiasi netikėtu klarneto „ka-ka-rie-kū“ – ūmiu barono prabudimu.

Antroji dalis – „Po skanių pietų“. Prie metronomo žymės prirašiau – „Eine kokette Romanze / koketuojantis romansas“. Tasai romansas lyg sudainuotas ramybės valandą, bet su gana apibrėžtų vaizdų sekomis, yra menami Miunhauzeno meilės nuotykiai, jauduliai, pasimetimai, paieškos ir vėl – malonūs bendravimai. Sotūs ir skanūs pietūs gimdo prabangius sapnus su turtingais pramanais juose. Penki sieninio laikrodžio dūžiai atidaro šią dalį – prasideda penktos valandos pietūs. Sapne. Po valandos  – šeši dūžiai trapezą tęsia, o ritualą užbaigia septyni sapnuose skendintys dūžiai. Dalies forma – netaisyklingas rondeau. Tarsi girdėjau barono neįtikėtinus pasakojimus savo dvejoms žmonoms – pirmajai, gana kilmingai rygietei Jacobine von Dunten (mirė 1790) ir treji metai prieš mirtį (1794) 74-mečio barono antrajai žmonai, 20-tei gražuolei Bernhardine Brunsig von Brunn, su kuria netrukus, neapsikentęs jos lengvabūdiško ir išlaidaus būdo, bandė, patyręs didelius finansinius nuostolius,  teismuose nutraukti santuoką. Ši dalis – nežinomos, neužrašytos, bet gal egzistavusios barono istorijos, kurias, pagardindamas nevaldomos fantazijos padažais, galėjo joms porinti.

Trečia dalis – „Snūduriuojant“ – prie tempo nurodymo prirašiau – „wie eine Nocturne am Tag / tarsi dienos noktiurnas“. Tai labai rami, tolygaus alsavimo muzika, gimstanti tik visiškai tuščioje erdvėje ir absoliučiai tuščioje galvoje. Čia nėra jokių istorijų, fantazijų, net užuominos čia vos girdimos. Tačiau… Ir šioje snūduriuojančioje muzikoje yra žinių – netgi labai netikėtų. Dienos noktiurnas turi savo paslapčių ir tik tie, kurių fantazijos nežino ribų, išgirs, kokias istorijas savo galvoje surezgė baronas Miunhauzenas per palaimingas snūduriavimo minutes. Dalį užbaigiau rugpjūčio 25 d. ir taipogi, kaip ir kitais kartais, tuoj nusiunčiau Borisui.

Ketvirta dalis – „Gilioj nakty“. Finalas. Jame dominuoja medžioklės motyvai. Tokį suradau Roberto Schumanno pjesėje fortepijonui „Medžioklės daina“ (op.68 nr.7, 1848). Su šiuo motyvu atidarau „medžioklės fantazijų sezoną“. Miunhauzenui šis užsiėmimas teikė ypač daug peno jo neįtikėtinų nuotykių kūrybai. Bet nesiekiau tų pasakojimų perkėlimo į muziką. Ši dalis – tai atsisveikinimas ne tik su barono istorijomis, kurias kiekvienas klausydamas Koncertą gali perkurti savaip, bet ir su pačiu baronu. Lieka tik legendos: jo fantazijos ir jis pats – baronas Miunhauzenas. Koncertas baigiasi trumpa fraze, kuria ir prasidėjo.

Dalį užbaigiau rugsėjo 3 dieną ir kitą dieną išsiunčiau Borisui.

Giedrius Kuprevičius, 04.09.2022, Žaliakalnis.

I have an old creative friendship with the violinist Boris Livschitz, who lives in Nice. When he offered to create a Violin Concerto with an orchestra during a telephone conversation, I asked – „what’s the idea?”, he immediately answered – Baron Munchausen. I went to work immediately, but the question stopped me – what angle should I put that „fantasier” to music? I rushed to look for sources, references. And I thought it would be a dreamy Munchausen. After all, the form of dreams allows us to avoid literalism, and for the listeners, who probably all know Munchausen’s stories by heart, to indulge in the fantasies of subconscious images, without me pointing the finger at the baron’s specific stories. The chosen dream time (morning, afternoon, nap, night) is also a space of different states. After all, it is quite different to sink into dreams in the middle of a night’s sleep and in the morning. Boris sent me some important links. I didn’t stop searching either. One of them turned out to be unexpectedly symbolic – in 1911, the avant-garde French cinematographer Georges Méliès created the 11-minute film „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen”. At the beginning of the third minute of the film, I saw the scene that led to the proposal with the violinist playing for the sleeping Munchausen in his dream. What followed was purely technical work – transferring the „musicals” gathered in my head to the computer program „Sibelius”. At the beginning of September, I sent the sheet music for the violin concerto „Four Dreams of Baron Munchausen” to Boris. A month had passed since his call…

I sent the first part of „ At Daybreak” to Boris on 2022 August 8. I thought that while I work on the next parts, Boris will have time to get used to the music and solutions of the first part. And quite a few of them are paradoxes, suddenly interrupted dreams. After all, in the mornings they are always very short, confused and not related to each other in any way. The entire movement ends with the unexpected „ka-ka-rie-kū” of the clarinet – a sharp awakening of the baron.

The second part is „After a delicious lunch”. I added „Eine kokette Romanze / flirtatious romance” to the metronome mark. That romance seems to have been sung in an hour of peace, but with sequences of rather defined images, Munchausen’s love adventures, thrills, confusions, searches and again – pleasant interactions are remembered. A hearty and delicious lunch gives birth to luxurious dreams with rich meanings in them. The five strikes of the wall clock open this section – the five o’clock lunch begins. In a dream. After an hour, six beats continue the trapeze, and the ritual ends with seven beats drowning in dreams. The shape of the part is an irregular rondeau. It was as if I heard the baron’s incredible stories to his two wives – the first, quite noble Jacobine von Dunten (died 1790) and three years before his death (1794) the 74-year-old baron’s second wife, the 20-year-old beauty Bernhardine Brunsig von Brunn, with whom he soon, unsatisfied her frivolous and spendthrift manner, tried, after suffering great financial losses, to end the marriage in the courts. This part is the baron’s unknown, unwritten, but maybe existing stories, which he could add to them by seasoning them with the sauces of his uncontrollable fantasy.

The third part – „Snoozing” – I added to the tempo instruction – „wie eine Nocturne am Tag / like a daytime nocturne”. It is very calm, even-breathing music, born only in a completely empty space and an absolutely empty head. There are no stories, fantasies, even hints are barely audible here. However… And in this slumbering music there is knowledge – even very unexpected ones. The daytime nocturne has its secrets, and only those whose imaginations know no bounds will hear what stories Baron Munchausen weaves in his head during the blissful minutes of dozing. I finished the part on August 25th. and also, like other times, I immediately sent it to Boris.

The fourth part – „Deep night”. The final. It is dominated by hunting motifs. I found this in Robert Schumann’s piano piece „Hunting Song” (op.68 no.7, 1848). With this motive, I open the „hunting fantasy season”. For Münchausen, this activity provided a lot of fodder for his creation of incredible adventures. But I did not seek to transfer those stories to music. This part is a farewell not only to the Baron’s stories, which everyone listening to the Concert can recreate in their own way, but also to the Baron himself. Only legends remain: his fantasies and himself – Baron Munchausen. The concert ends with a short phrase with which it began.

I finished the part on September 3rd and sent it to Boris the next day.

Giedrius Kuprevičius, 09.04.2022, Žaliakalnis.

Žanras/genre: march

Instr.: tr-trne-t.milit.-fp

First perf.: Aretas Baranauskas /tromba/, Sigitas Gumuliauskas /trombone/, Andrius Balevičius /tamburo militare/ iš Lietuvos kariuomenės orkestro
/vadovas ir vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas/ ir autorius / LR Prezidentūros kiemas, 2024 07 12

„Prezidento maršas“ gimė ne kaip dedikacija konkrečiam prezidentui, bet kaip pagarba valstybės institucijai, kurią atstovaujantis Prezidentas yra svarbiausių tos valstybės gyvybingumo sudedamųjų garantas. Todėl, sekdamas senųjų dailės, poezijos, muzikos meistrų tradicija, įpyniau į Maršo muziką raktinių lietuviškų muzikos kūrinių intonacijas – jos klipe parodytos atitinkamose kūrinio vietose natomis. O pabaigoje – Maršo autoriaus asmeninis muzikinis parašas – tokius mėgo savo darbuose ir mano paminėti menininkai pirmtakai. Dėkoju JE Prezidentui Gitanui Nausėdai, pakvietusiam koncertui su mano dainomis inauguracijos priėmime, paskatinusiam ir „Prezidento maršo“ gimimą. Dėkoju premjeros atlikėjams – Aretui Baranauskui /tromba/, Sigitui Gumuliauskui /trombone/ ir Andriui Balevičiui /tamburo militare/ iš Lietuvos kariuomenės orkestro /vadovas ir vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas/, kurie man pritariant fortepijonu, kūrinį atliko puikiai // Įrašyta Lietuvos Respublikos Prezidentūros kieme Vilniuje, 2024 07 12.

The „President’s March” was born not as a dedication to a particular president, but as a tribute to the state institution, which the President represents is the guarantor of the most important components of the State’s vitality. Therefore, following the tradition of the old masters of art, poetry, and music, I interwoven the intonations of key Lithuanian musical works into March’s music – they are shown in the music clip in the corresponding sheet of the piece. And at the end – the personal musical signature of the author of the march – the predecessors of the artists I mentioned also liked these in their works. I would like to thank JE President Gitanas Nausėda, who invited me to a concert with my songs at the inauguration reception, which encouraged the birth of the „President’s March”. I thank the performers of the premiere – Aretas Baranauskas /tromba/, Sigitas Gumuliauskas /trombone/ and Andrius Balevičius /tamburo militare/ from the Lithuanian Army Orchestra /manager and chief conductor Major Egidijus Ališauskas/, who accompanied me on the piano, performed the piece perfectly // Recorded in the Courtyard of the Presidency of the Republic of Lithuania, Vilnius, 12 July 2024.

Žanras/genre: piece

Instr.: brass-orchestra

Themes „On the Hill” from opera „Prussians” variation

Choro „Ant kalnelio” iš operos „Prūsai” variacija pučiamųjų instrumentų orketrui, atliko Kauno „Ąžuolynas” 2021 rugsėjo 5 d. Kaune

Žanras/genre: symphony

Instr.: 2fl-2ob-2clB-2bs-4hnF-3ttB-3tbn-tba-arpa-piano-xil-celesta-camp-timp-GC-piatti-TamTam-perc-str

LNSO, Cond. Modestas Pitrėnas, premiere 2019 12 12/14

…Sako: jei penkių minučių kūriniui reikia valandos aiškinimui, nėra gerai. Sako: kūrinys pats už save turi kalbėti ir būti aiškus be ilgų pristatymų. Tiesa, yra atvejų, kai tai padaryti būtina – ar dėl kūrinio specifikos, ar dėl visuomenei visai nežinomų, tačiau kūrinio atsklaidai labai svarbių, kūrinyje neatskleidžiamų aplinkybių. Vokiečių rašytojas Thomas Mannas yra net Romaną apie romaną parašęs, kuriame detaliai nagrinėja kito savo romano Daktaras Faustus turinį ir prasmę. Mano argumentai kiek kitokie – ne tiek apie savo kūrinį čia rašau, kiek apie jį pagimdžiusias aplinkybes. Lietuvoje anglų rašytojo sero Terence David John Pratchett’o (1948-2015), literatūros pasaulyje žinomo trumpesniu Terry Pratchett’o vardu kūryba žinoma, tačiau ne taip, kaip vėliau jo idėjas į suprantamesnę erdvę perkėlusi knygų serialo herojaus Harry Potter’io fantastinių nuotykių autorė Joanne Rowling, sumaniai ir talentingai tęsianti Pratchett pradėtą savitų britų legendų ciklo tradiciją. Didžiulis įmantriai susietų apysakų ciklas Discworld (Plokščiasis pasaulis) Vakarų pasaulyje tapo tikru prekės ženklu ir trijų (kol kas) į lietuvių kalbą išverstų knygų dėka pasiekė mūsų skaitytojus. Iš jų įspūdingiausia – Skrybėlė, pilna dangaus, kurią meistriškai išvertė Danguolė Žalytė, įveikusi specifinę, vertėjams keblią Terry Pratchett’o kalbą, potekstes, nesibaigiančią sąmojų ir sąvokų žaismę. Tiesa, rašytojo literatūrinė kalba specifinė ir vertėjams labai sunku perteikti anglų kalbos niuansus, potekstes, žodžių, sąmojų bei sąvokų žaismę. Atradęs šią neįtikėtinai aktualią ir žaismingą literatūrą panūdau bent kelias jos sukeltas vizijas ir mintis perkelti į muzikos pasaulį, kuris irgi dabar gana plokščias, ypač atsisakius turinio gilumo ir dvasios orumo. Taip gimė visą koncerto dalį užimanti septynių dalių simfonija Iš Plokščiojo pasaulio, kurioje savaip išgirdau Terry Pratchett’o sukurtų vaizdinių garsyną.

Dėkoju maestro Modestui Pitrėnui ir Lietuvos Nacionalinės filharmonijos simfoniniam orkestrui, kuriam ši simfonija ir skiriama kaip padėka už jų ryžtą garsinant ne tik šį mano naują kūrinį, bet ir visą lietuviškos simfoninės muzikos garsyną.

…They say: if a five-minute work needs an hour to explain, it’s not good. They say: the work must speak for itself and be clear without long presentations. True, there are cases when it is necessary to do this – either because of the specifics of the work, or because of circumstances that are completely unknown to the public, but very important for the dissemination of the work, and are not disclosed in the work. The German writer Thomas Mann even wrote a novel about a novel, in which he examines in detail the content and meaning of his other novel, Doctor Faustus. My arguments are somewhat different – ​​I am not writing so much about my work here as about the circumstances that gave birth to it. In Lithuania, the work of the English writer Sir Terence David John Pratchett (1948-2015), known in the literary world under the shorter name Terry Pratchett, is well known, but not as well as Joanne Rowling, the author of the fantastic adventures of the hero of the Harry Potter series, who later transferred his ideas to a more understandable space, skillfully and talentedly continuing the tradition of the cycle of peculiar British legends started by Pratchett. The huge cycle of intricately connected short stories Discworld (Discworld) has become a real brand in the Western world and has reached our readers thanks to three (so far) translated books into Lithuanian. The most impressive of them is Skrybėlė, plena kynaus, which was masterfully translated by Danguolė Žalytė, who mastered Terry Pratchett’s specific, difficult-for-translators language, subtexts, and endless play of wit and concepts. It is true that the writer’s literary language is specific and it is very difficult for translators to convey the nuances, subtexts, play of words, wit and concepts in the English language. Having discovered this incredibly relevant and playful literature, I felt compelled to transfer at least some of the visions and thoughts it evoked into the world of music, which is also quite flat now, especially after abandoning the depth of content and the dignity of spirit. Thus was born the seven-part symphony From the Flat World, which occupies the entire concert, in which I heard in my own way the soundscape of images created by Terry Pratchett.

I thank maestro Modestas Pitrėnas and the Lithuanian National Philharmonic Symphony Orchestra, to whom this symphony is dedicated as a token of gratitude for their determination in promoting not only this new work of mine, but also the entire soundscape of Lithuanian symphonic music.

     1. Pamatyk save /See Me

     2. Spiestas /Hiver

Spiestas – greičiau Reiškinys, nei būtybė. Nematomas, tačiau jaučiamas. Kitaip sakant – kažko spiečius. Gali tūnoti tavyje tau nežinant.

Hiver – a strange organism in many ways. They are like bodiless minds, but incapable of thought. Normally, they cannot be seen. Hiver being the French word for winter.

     3. Nuščiuvęs kraštovaizdis /Husted Landscape

…būtų pasakiusi, kad kraštovaizdis nuščiuvęs, o tai ne tas pats kaip nutilęs. Nuščiuvusios būna katedros vidurnaktį.

…would have said it was a hush, which is not the same as silence. A hush is what you get in cathedrals at midnight.

     4. Samanėlių lopšinė Marlinei Skauduolei /Moss Lullaby for Tiffany Aching

Neužmikite. Miegas čia niekada nesibaigia.

Do not fall asleep here. Sleep here never ends.

     5. Dar kartą pamatyk save /See Me Again

     6. Raganų išbandymai /The Witch Trial

…paskui prasidėjo raganų išbandymai. Juk dėl jų šiandien ir susirinkta, tiesa?

…And then…there were the Trials themselves. That was the point of the day, wasn’t it?

     7. Coda

Tavo ateitis, ne ko nors kito.

Your own future, not someone else’s.

Citatos iš Terry Pratchett „Skrybėlė, pilna dangaus”, vertėja Danguolė Žalytė

Žanras/genre: symphony

Instr.: 2fl-2ob-2clB-2bs-4hnF-3tptB-3tbn-tba-drums-hp-xil-bell-str

Sonatos nr. 2 fortepijonui [1970] orkestrinė versija [2018]

Kūrinį išprovokavo amerikietis Roger Harris iš West Springfield‘o, kuriam taip patikusi 1970 metais sukurta Sonata nr.2 fortepijonui (Idėjos. Darbas. Rezultatas), jog jis panorėjo ją išgirsti ir simfoninio orkestro skambėjime. Taip gimė „Simfonija be fortepijono“. Pirmą kartą kūrinį atliko Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras  Kauno filharmonijoje festivalio „Iš arti” koncerte 2019 11 16. dirigavo Martynas Staškus.

Žanras/genre: uverture

Instr.: orchestra

Perf.: KMSO, cond. Modestas Pitrėnas, 2025 KF

2005 metais Kaune buvo įkurtas miesto simfoninis orkestras. Tuomet jo vadovas Algimantas Treikauskas pasiūlė sukurti uvertiūrą orkestro gimimui. Taip atsirado ir pirmajame koncerte suskambo pjesė „Orkestro gimimas“. O 2025 metais ruošiantis vasario 8 dieną minėti orkestro 20-metį, Algimantas vėl paskambino ir sako: „ – Gal kokia mintis gims tai progai?“
Ir štai antroji uvertiūrą „Orkestro gimimas. Po 20 metų…“, kurioje rasis atgarsiai ir iš tos, anuomet gimusios kompozicijos. Tiesa, dabar tai visai nauja, kitokio „sunkumo“ ir kitaip skambanti muzika. Pagaliau, ir aš kitoks. Turi savyje ji ir smagumo. O kaip gi kitaip? Juk muzikantų gyvenimas kolektyve yra nuolatinis nuotykis ir neišvengiamas ansamblis, be kurio neįmanoma jokia skambėjimo harmonija, joks darna, jokia visumos kokybė.

    In 2005, the city symphony orchestra was founded in Kaunas. At that time, its leader Algimantas Treikauskas proposed creating an overture for the birth of the orchestra. This is how the piece “Birth of the Orchestra” came about and was played at the first concert. And in 2025, when preparing to celebrate the orchestra’s 20th anniversary on February 8, Algimantas called again and said: “ – Maybe some idea will be born for this occasion?”
And here is the second overture “Birth of the Orchestra. After 20 years…”, which will also echo the composition that was born then. True, now it is completely new, with a different “difficulty” and a different sounding music. After all, I am different too. It also has some fun in it. And how could it be otherwise? After all, the life of musicians in a collective is a constant adventure and an inevitable ensemble, without which no harmony of sound, no coherence, no quality of the whole is possible.

Žanras/genre: concert

Instr.: ob solo, simf. ork.

Viktor Palej, LNSO, dir. Modestas Pitrėnas (II ir III dalys), NF, Vilnius, 2016

Trijų dalių koncertas obojui ir orkestrui, skirta jaunam obojininkui Viktorui Palej. Atliktos dvi dalys Vilniuje, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantų-solistų koncerte. Dirigavo Modestas Pitrėnas.