2021

Žanras/genre: song

Instr.: canto-[cello]-pf

lyrics Leyb Stotsky

Mano bičiulis, smuikininkas Borisas Traubas vis judina su kokia nors idėja. 2018 metais su visu būriu muzikantų iš pasaulio atlikome mano kantatą „Dovydo žvaigždė“, o 2021 metais parašiau baladę pagal Vilniuje gyvenusio poeto Leibos Stockio  [Leyb Stotsky / לייב סטאָצקי  (1902-1967)] eiles „Vilniaus gatvelės“, skirtą privalomu kūriniu vokalistų konkursui Vilniuje gyvenusios ir dainavusios Nehama Lifshitz (1927 – 2017) atminimui.

Baladė parašiau jidiš kalbai, tiesa, transliteruotai, padėsiančiai tos kalbos nežinantiems su teisinga tartimi (čia eilėraščio audio jidiš kalba). Čia rasite trumpos ir pilnos versijos natas.
Violončelininkės Elenos Daunytės prašymu parengiau versiją balsui, violončelei ir fortepijonui, kurią ji labai sėkmingai atliko konkurse. Pasirodymas buvo pažymėtas specialiu prizu, o aš gavau jautrią konkurso organizatorių Padėką.

LP „Milžinkapis” (1984) prologe skamba minorinės dzūkų dainos „Oi kokis ten žolynėlis” mažorinė versiją su gana įmantria akordika. 2021 metų rudenį solistas Audrius Rubežius sumanė ją padainuoti. Taip gimė šios melodijos išdaila, kurią kolegai ir paskyriau.

The prologue of LP „Tumulus” (1984) includes a major version of the minor Dzūkai song „Oh, There is a Grasshopper” with a rather ornamental chords. In the autumn of 2021, soloist Audrius Rubežius decided to sing it. This is how the finish of this melody was born, which I dedicated to my colleagues.

„Tysliavos valsas” – ironiška, kiek sentimentali ir prieškario moderno dvasiai artima daina-romansas, kurio atlikėjams turėtų nestigti lengvo humoro ir nuotolinio santykio į dabartį jausmų. Poeto Juozo Tysliavos (1902-1961) eilės man artimos nuo 1971 metų, kai pirmą kartą jas perskaitęs „suimprovizavau” dvi daineles jo tekstams – „Pieniška daina” ir „Vėjas”.

„Dainos gimimas” paremtas nuostabiu Henriko Radausko (1910-1970; LT / EN) eilėraščiu iš 1950 metais išleisto rinkinio „Strėlė danguje”:

„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,

Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,

Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,

O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju

Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos

Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.”