giedrius

Žanras/genre: vokalinis ciklas

Instr.: soprano-symph-orch

First perf.:

2025 metais balandžio mėn. baigtame vokaliniame cikle „Salomėjos balsu“ sopranui ir simfoniniam orkestrui – penkios nedidelės dainos Salomėjos Nėries eilėraščiams, publikuotiems rinktinėje „Pėdos smėly“ (1931). Iš šio, mano supratimu, stipriausio ir dramatiškiausio poetės rinkinio atrinkau šiuos: „Sidabrinės uogos“, „Tu taip toli“, „Vėjas“, „Juokis, gyvenime!“ ir „Nebausk manęs“. Ciklas sukurtas ne pagal užsakymą, tad jo atlikimas priklausys tik nuo tų, kurie šiomis dainomis susidomės. Autorius prašo su juo susisiekti [email protected]  jei toks pasirinkimas būtų.

Žanras/genre: concert

Instr.: vl-solo-orch

First perf.: Boris Livschitz – smuikas / violin, National Symphony Orchestra of „Teleradio-Moldova” Company / Dirigentas / conductor – Denis Ceausov / „Casa Radio” Chișinău, Moldova 03.05.2024

Su Nicoje gyvenančiu smuikininku Borisu Livschitzu mane sieja sena kūrybinė draugystė. Kai jis vieno telefoninio pokalbio metu pasiūlė sukurti Koncertą smuikui su orkestru, užklausiau – „o kokia idėja?”, jis iš karto atsakė  – baronas Miunhauzenas. Į darbą kibau iš karto, bet stabdė klausimas – o kokiu rakursu turėčiau tą „fantazierių” įmuzikinti? Puoliau ieškoti šaltinių, nuorodų. Ir sugalvojau, kad tai bus sapnuojantis Miunhauzenas. Juk sapnų forma leidžia išvengti literatūriškumo, o klausytojams, kurie tikriausiai visi žino Miunhauzeno istorijas mintinai, leistis į pasąmonės vaizdinių fantazijas, man pirštu nebedant į konkrečius barono pasakojimus. Pasirinktas sapnų laikas taipogi (paryčiai, popietė, snaudulys, naktis) yra skirtingų būsenų erdvės. Juk visai kitaip grimztama į sapnus nakties miego viduryje ir paryčiais. Borisas atsiuntė man keletą svarbių nuorodų. Nenutraukiau paieškų ir aš. Viena jų pasirodė netikėtai simbolinė – 1911 metais prancūzų kino avangardistas  Georges Méliès sukūrė 11 minučių filmą „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen“. Trečios filmo minutės pradžioje išvydau lėmusią imtis pasiūlymo scenelę su miegančiam Miunhauzenui sapne grojančiu smuikininku. Toliau jau sekė grynai techninis darbas – galvoje susirinkusias “muzikėles” perkelti į kompiuterinę “Sibelius” programą. Rugsėjo pradžioje koncerto smuikui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“ natas nusiunčiau Borisui. Nuo jo skambučio buvo prabėgęs mėnuo…

Pirmą dalį „Paryčiais“ Borisui nusiunčiau 2022 rugpjūčio 8 d. Pagalvojau, kol darbuosiuosi prie sekančių dalių, Borisui bus laiko apsiprasti su pirmos dalies muzika ir sprendimais. O jų nemažai – paradoksai, staiga nutrukę sapnai. Juk rytais jie visuomet būna labai  trumpi, sujaukti ir vienas su kitu niekaip nesusieti. Visa dalis baigiasi netikėtu klarneto „ka-ka-rie-kū“ – ūmiu barono prabudimu.

Antroji dalis – „Po skanių pietų“. Prie metronomo žymės prirašiau – „Eine kokette Romanze / koketuojantis romansas“. Tasai romansas lyg sudainuotas ramybės valandą, bet su gana apibrėžtų vaizdų sekomis, yra menami Miunhauzeno meilės nuotykiai, jauduliai, pasimetimai, paieškos ir vėl – malonūs bendravimai. Sotūs ir skanūs pietūs gimdo prabangius sapnus su turtingais pramanais juose. Penki sieninio laikrodžio dūžiai atidaro šią dalį – prasideda penktos valandos pietūs. Sapne. Po valandos  – šeši dūžiai trapezą tęsia, o ritualą užbaigia septyni sapnuose skendintys dūžiai. Dalies forma – netaisyklingas rondeau. Tarsi girdėjau barono neįtikėtinus pasakojimus savo dvejoms žmonoms – pirmajai, gana kilmingai rygietei Jacobine von Dunten (mirė 1790) ir treji metai prieš mirtį (1794) 74-mečio barono antrajai žmonai, 20-tei gražuolei Bernhardine Brunsig von Brunn, su kuria netrukus, neapsikentęs jos lengvabūdiško ir išlaidaus būdo, bandė, patyręs didelius finansinius nuostolius,  teismuose nutraukti santuoką. Ši dalis – nežinomos, neužrašytos, bet gal egzistavusios barono istorijos, kurias, pagardindamas nevaldomos fantazijos padažais, galėjo joms porinti.

Trečia dalis – „Snūduriuojant“ – prie tempo nurodymo prirašiau – „wie eine Nocturne am Tag / tarsi dienos noktiurnas“. Tai labai rami, tolygaus alsavimo muzika, gimstanti tik visiškai tuščioje erdvėje ir absoliučiai tuščioje galvoje. Čia nėra jokių istorijų, fantazijų, net užuominos čia vos girdimos. Tačiau… Ir šioje snūduriuojančioje muzikoje yra žinių – netgi labai netikėtų. Dienos noktiurnas turi savo paslapčių ir tik tie, kurių fantazijos nežino ribų, išgirs, kokias istorijas savo galvoje surezgė baronas Miunhauzenas per palaimingas snūduriavimo minutes. Dalį užbaigiau rugpjūčio 25 d. ir taipogi, kaip ir kitais kartais, tuoj nusiunčiau Borisui.

Ketvirta dalis – „Gilioj nakty“. Finalas. Jame dominuoja medžioklės motyvai. Tokį suradau Roberto Schumanno pjesėje fortepijonui „Medžioklės daina“ (op.68 nr.7, 1848). Su šiuo motyvu atidarau „medžioklės fantazijų sezoną“. Miunhauzenui šis užsiėmimas teikė ypač daug peno jo neįtikėtinų nuotykių kūrybai. Bet nesiekiau tų pasakojimų perkėlimo į muziką. Ši dalis – tai atsisveikinimas ne tik su barono istorijomis, kurias kiekvienas klausydamas Koncertą gali perkurti savaip, bet ir su pačiu baronu. Lieka tik legendos: jo fantazijos ir jis pats – baronas Miunhauzenas. Koncertas baigiasi trumpa fraze, kuria ir prasidėjo.

Dalį užbaigiau rugsėjo 3 dieną ir kitą dieną išsiunčiau Borisui.

Giedrius Kuprevičius, 04.09.2022, Žaliakalnis.

I have an old creative friendship with the violinist Boris Livschitz, who lives in Nice. When he offered to create a Violin Concerto with an orchestra during a telephone conversation, I asked – „what’s the idea?”, he immediately answered – Baron Munchausen. I went to work immediately, but the question stopped me – what angle should I put that „fantasier” to music? I rushed to look for sources, references. And I thought it would be a dreamy Munchausen. After all, the form of dreams allows us to avoid literalism, and for the listeners, who probably all know Munchausen’s stories by heart, to indulge in the fantasies of subconscious images, without me pointing the finger at the baron’s specific stories. The chosen dream time (morning, afternoon, nap, night) is also a space of different states. After all, it is quite different to sink into dreams in the middle of a night’s sleep and in the morning. Boris sent me some important links. I didn’t stop searching either. One of them turned out to be unexpectedly symbolic – in 1911, the avant-garde French cinematographer Georges Méliès created the 11-minute film „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen”. At the beginning of the third minute of the film, I saw the scene that led to the proposal with the violinist playing for the sleeping Munchausen in his dream. What followed was purely technical work – transferring the „musicals” gathered in my head to the computer program „Sibelius”. At the beginning of September, I sent the sheet music for the violin concerto „Four Dreams of Baron Munchausen” to Boris. A month had passed since his call…

I sent the first part of „ At Daybreak” to Boris on 2022 August 8. I thought that while I work on the next parts, Boris will have time to get used to the music and solutions of the first part. And quite a few of them are paradoxes, suddenly interrupted dreams. After all, in the mornings they are always very short, confused and not related to each other in any way. The entire movement ends with the unexpected „ka-ka-rie-kū” of the clarinet – a sharp awakening of the baron.

The second part is „After a delicious lunch”. I added „Eine kokette Romanze / flirtatious romance” to the metronome mark. That romance seems to have been sung in an hour of peace, but with sequences of rather defined images, Munchausen’s love adventures, thrills, confusions, searches and again – pleasant interactions are remembered. A hearty and delicious lunch gives birth to luxurious dreams with rich meanings in them. The five strikes of the wall clock open this section – the five o’clock lunch begins. In a dream. After an hour, six beats continue the trapeze, and the ritual ends with seven beats drowning in dreams. The shape of the part is an irregular rondeau. It was as if I heard the baron’s incredible stories to his two wives – the first, quite noble Jacobine von Dunten (died 1790) and three years before his death (1794) the 74-year-old baron’s second wife, the 20-year-old beauty Bernhardine Brunsig von Brunn, with whom he soon, unsatisfied her frivolous and spendthrift manner, tried, after suffering great financial losses, to end the marriage in the courts. This part is the baron’s unknown, unwritten, but maybe existing stories, which he could add to them by seasoning them with the sauces of his uncontrollable fantasy.

The third part – „Snoozing” – I added to the tempo instruction – „wie eine Nocturne am Tag / like a daytime nocturne”. It is very calm, even-breathing music, born only in a completely empty space and an absolutely empty head. There are no stories, fantasies, even hints are barely audible here. However… And in this slumbering music there is knowledge – even very unexpected ones. The daytime nocturne has its secrets, and only those whose imaginations know no bounds will hear what stories Baron Munchausen weaves in his head during the blissful minutes of dozing. I finished the part on August 25th. and also, like other times, I immediately sent it to Boris.

The fourth part – „Deep night”. The final. It is dominated by hunting motifs. I found this in Robert Schumann’s piano piece „Hunting Song” (op.68 no.7, 1848). With this motive, I open the „hunting fantasy season”. For Münchausen, this activity provided a lot of fodder for his creation of incredible adventures. But I did not seek to transfer those stories to music. This part is a farewell not only to the Baron’s stories, which everyone listening to the Concert can recreate in their own way, but also to the Baron himself. Only legends remain: his fantasies and himself – Baron Munchausen. The concert ends with a short phrase with which it began.

I finished the part on September 3rd and sent it to Boris the next day.

Giedrius Kuprevičius, 09.04.2022, Žaliakalnis.

Žanras/genre: march

Instr.: tr-trne-t.milit.-fp

First perf.: Aretas Baranauskas /tromba/, Sigitas Gumuliauskas /trombone/, Andrius Balevičius /tamburo militare/ iš Lietuvos kariuomenės orkestro
/vadovas ir vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas/ ir autorius / LR Prezidentūros kiemas, 2024 07 12

„Prezidento maršas“ gimė ne kaip dedikacija konkrečiam prezidentui, bet kaip pagarba valstybės institucijai, kurią atstovaujantis Prezidentas yra svarbiausių tos valstybės gyvybingumo sudedamųjų garantas. Todėl, sekdamas senųjų dailės, poezijos, muzikos meistrų tradicija, įpyniau į Maršo muziką raktinių lietuviškų muzikos kūrinių intonacijas – jos klipe parodytos atitinkamose kūrinio vietose natomis. O pabaigoje – Maršo autoriaus asmeninis muzikinis parašas – tokius mėgo savo darbuose ir mano paminėti menininkai pirmtakai. Dėkoju JE Prezidentui Gitanui Nausėdai, pakvietusiam koncertui su mano dainomis inauguracijos priėmime, paskatinusiam ir „Prezidento maršo“ gimimą. Dėkoju premjeros atlikėjams – Aretui Baranauskui /tromba/, Sigitui Gumuliauskui /trombone/ ir Andriui Balevičiui /tamburo militare/ iš Lietuvos kariuomenės orkestro /vadovas ir vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas/, kurie man pritariant fortepijonu, kūrinį atliko puikiai // Įrašyta Lietuvos Respublikos Prezidentūros kieme Vilniuje, 2024 07 12.

The „President’s March” was born not as a dedication to a particular president, but as a tribute to the state institution, which the President represents is the guarantor of the most important components of the State’s vitality. Therefore, following the tradition of the old masters of art, poetry, and music, I interwoven the intonations of key Lithuanian musical works into March’s music – they are shown in the music clip in the corresponding sheet of the piece. And at the end – the personal musical signature of the author of the march – the predecessors of the artists I mentioned also liked these in their works. I would like to thank JE President Gitanas Nausėda, who invited me to a concert with my songs at the inauguration reception, which encouraged the birth of the „President’s March”. I thank the performers of the premiere – Aretas Baranauskas /tromba/, Sigitas Gumuliauskas /trombone/ and Andrius Balevičius /tamburo militare/ from the Lithuanian Army Orchestra /manager and chief conductor Major Egidijus Ališauskas/, who accompanied me on the piano, performed the piece perfectly // Recorded in the Courtyard of the Presidency of the Republic of Lithuania, Vilnius, 12 July 2024.