APIE KALBOS MUZIKĄ
2025 06 25

Publikacija yra Lietuvių kalbos instituto moksliniame žurnale
ACTA LINGUISTICA LITHUANICA | XCII | Vilnius 2025 –
Giedrius Kuprevičius | KALBOS MUZIKA

NB |Dėkoju akademikei, prof. Grasildai Blažienei, padrąsinusiai imtis šios rečiau mokslinėje erdvėje gvildenamos temos.

VISUS LEIDINIO STRAIPSNIUS RASITE ČIA

——————————————————————————————————-

AR ŽINOTE, KODĖL?

2025 birželio 22

Ogi todėl, kad dabar vis įkyriau peršama mintis, jog muzika tėra tik pramogų verslo dalis. Visur – pradedant muzikiniais teatrais, filharmonijomis, muzikiniais kolektyvais, solistais ir visų pirmiausia – vadybininkų žygiais, kurie jau prašoko bet kokią skonio, saiko ir suvokimo ribą. Ne, nesame kažkokie atsilikėliai ar progresantai, tasai procesas vyksta visame pasaulyje, gal tik vienur smarkiau, kitur – blyškiau, tačiau vyksta. Todėl, peržvelgęs savo daugybės dešimtmečių darbus vis mažiau randu tą tendenciją atliepiančių. Tiesa, mokėjo su muzika pramogauti ir taip vadinami klasikai, o ir prieš juos buvę ne ką kitokie. Romantikai taipogi „ant pramogų“ buvo stačiai pašėlę, nekalbant apie visokius dadaistus, siurrealistus, fliuksistus ir anarchistus.. Tačiau kiekvieno jų kūryboje buvo ir išliko ne tasai paviršius, o kiti, laiką, įtampas, skaudulius ir sprendimus įamžinę kūriniai. Dabar mes stengiamės gyventi be viso šito, o jei ir yra pavadinimuose kokia problemėlė ar socialinių įtampų užuomina, tai pačiame kūrinyje tik forma, privalomi stebinimai ir greito rezultato siekis. Įdirbio nėra, nes jo ir nereikia – instaliacijos puikiai sureikšmina kūrybinę negalią, projektai vien savo pavadinimu yra įvykis, o festivaliai greitai vyks publikai užkandžiaujant ir geriant viską, ką galima pasaulinė chemija. Taip, gėrė ir valgė ir antikos teatruose, tačiau ne per ten rodomas tragedijas, be kurių tasai teatras būtų mums nežinomas. Toji rimties ir linksmumo, įtampų ir atsipalaidavimo pusiausvyra dabar pažeista ir jau neša vaisius – stumia pasaulį į chaosą, sąmonės aptemimą ir galiausiai – karus. Didžiosios kultūros atsisakymas yra ne mažesnė grėsmė už klimato kaitą ar nepamatuotą dirbtinio intelekto fetišą. Taip, pasaulis neamžinas, saulė kažkuomet atvės, tačiau nesinori, kad ji dar tokia, kokia dabar, šviestų dykvietėje vardu Žemė. Ne smėlio ar kelmų dykvietėje, o dvasios. Tad ar žinote, kodėl? Ogi todėl…
Adresas Jūsų komentarui: [email protected]

Nuskambėjusius rečitatyvus
rasite puslapyje TEXT

Mano naujas vokalinis simfoninis ciklas vis dar laukia atlikėjų dėmesio, tačiau ir jie, ir kūrinys pateko į labai keistą, anksčiau neįsivaizduojamą situaciją – grupelės lietuvių „inteligentų” kurstomą totalinę lietuvių kultūros reviziją, įstatymiškai pavadintą „desovietizacijos” vardu. Nebeturėdamas jokios realios įtakos šiam bukam, absoliučiai ne laiku ir labai agresyviai vykdomam veiksmui, galiu tik tikėtis, kad tiek Salomėjos, tiek ir kitų, vis žvaliau pildomame juodajame sąraše įrašomų „netinkamų” didžių, dramatiškiausius likimus išgyvenusių Lietuvos menininkų balsai galiausiai pasirodys stipresni už be teismo teisiančių ir kiršinančių rėkavimą.