Vocal

Žanras/genre: vokalinis ciklas / vocal cycle

Instr.: S-solo

Lyrics: Guillaume Apollinaire

Premiere:

N E T I K Ė T A S kontaktas su prancūzų poezija – neseniai solistė Viktorija Miškūnaitė, ieškodama savo repertuarui lietuviškos, su prancūzų poezija susietos muzikos kreipėsi į mane – gal ką turiu? Deja, nieko negalėjau pasiūlyti, tačiau užsiminiau apie seną susižavėjimą Guillaume Apollinaire (1880-1918) kūryba. Sutarėm ką nors iš jo poezijos perkelti į vokalą. Taip užgimė keturių dainų solo sopranui ciklas „4 x avec Apollinaire“. Visa bėda, kad prancūzų kalbą žinau tik iš klausos, taigi, kurti dainas nežinomos kalbos žodžiam yra tas pats, kas su kinų kalbėti portugališkai abejiems tos kalbos nežinant. Tad, pasinaudojus galinguoju internetu ir patarėjais, taikant tam tikrą metodiką galėjau tos man nežinomos kalbos tekstus kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau perkelti į muziką (kalbos kirčiai, tartis, žodžių junginiai, akcentai, reikšmės, niuansai, dviprasmybės…) Gelbėjo automatinis pažodinis vertimas, bet pirmiausia – puikūs mūsų vertėjų Lino Rybelio, Lanio Breilio ir Tomo Taškausko vertimai, kurie atskleidė poetinio turinio slėpinius. Dabar, kai ciklas užbaigtas, tikiuosi, prancūzų kalbą žinanti miela Viktorija galės kritiškai mano darbą peržvelgti, tikriausiai ras klaidų, reikalingų korekcijų. Visa tai būtina bus padaryti – su svetima kalba reikia būti itin apdairiam ir atsargiam. Taigi, netikėtai užgimė dar 10 minučių muzikos, kuri, tikiuosi, pasieks ir klausytojus. O jų tarpe tikrai bus tokių, kurie prancūziškai ir skaito, ir rašo, ir kalba – jie neturi net pajusti, kad tas, kuris tas dainas rašė, prancūziškai žino tik „pardon“, „l‘adieu“ ir… „la sultinys“ (juokais!).

Žanras/genre: vokalinis ciklas / vocal cycle

Instr.: canto-pf

Lyrics: Rimvydas Stankevičius

Premiere:

Keturių dainų vokalinis ciklas „Poeto balsu” gimė po apsilankymo ir pirmos pažinties su poetu Rimvydu Stankevičiumi jo rinktinės „Įsitvėrimas’ sutiktuvių Kaune, Panemunės bibliotekoje. Nuotraukoje – poetas Rimvydas Stankevičius ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Panemunės biblioteka, Kaunas, 2023 01 19. Ciklas užbaigtas 2024 metų pavasarį.

Žanras/genre: mišios / missa

Instr.: S-T-pf / S-B-organ

lyrics: lotynų tradicinis

Kamerinės 5 dalių Mišios sopranui, tenorui ir fortepijonui tradiciniu tekstu lotynų kalba. Premjera įvyko Sakralinės muzikos koncerte Kaune 2023 metų spalio mėnesį. Atliko Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir Paulė Gudinaitė (fortepijonas). 2024 metų rugsėjo 3 d. Vilniuje, Šv.Kazimiero bažnyčioje skambėjo Mišių versija – atliko Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Dainius Puišys (baritonas) ir Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai).

Chamber Mass in 5 parts for soprano, tenor and piano with traditional text in Latin. The premiere took place at the Sacred Music concert in Kaunas in October 2023. Performed by Raminta Vaicekauskaitė (soprano), Mindaugas Zimkus (tenor) and Paulė Gudinaitė (piano). September 3, 2024 In Vilnius, St. Kazimier’s Church played a version of the Mass – performed by Asta Krikščiūnaitė (soprano), Dainius Puišys (baritone) and Jurgita Kazakevičiūtė (organ).

Žanras/genre: TV opera 1 act

Instr.: fl-ob-clB-bn-hnF-perc-xil-timp-2vnI-2vnII-1va-1vc

libretto: Giedriaus Kuprevičiaus  pagal/by Heinrich Böll „Eine Stunde Aufenthalt”, 1968

Vokiečių rašytojo Heinrich Böll (1917-1985) radijo pjesės „Eine Stunde Aufenthalt“ pagrindu sukurta valandos trukmės TV opera solistams ir nedideliam instrumentiniam ansambliui. Šiuo iki dabar nerealizuotu projektu prasidėjo mano jau dešimtmečius besitęsianti kelionė muzikinio teatro kupė…

APIE, TIKĖTINA, PIRMĄJĄ LIETUVIŠKĄ TELEOPERĄ

DI užklausiau: kas sukūrė ir kaip vadinasi pirmoji lietuviška televizijos opera.

Iš skirtingų DI svetainių atkeliavo tokie atsakymai:

1.Pirmoji  [ chatgpt.com ] televizijos opera Lietuvoje buvo „Jūratė ir Kastytis“, sukurta 1973 metais. Šią operą sukūrė kompozitorius Balys Dvarionas, o režisierius buvo Rimantas Šnipas. „Jūratė ir Kastytis“ buvo pirmasis lietuviškas televizijos operos projektas, kuris sujungė operos žanrą ir televizijos galimybes. Tai buvo svarbus žingsnis Lietuvos kultūros istorijoje, nes televizija tapo svarbiu meninės raiškos būdu“.

2.Pirmoji lietuviška televizijos opera yra Broniaus Kutavičiaus opera „Strazdas – žalias paukštis“, sukurta 1981 m.“  [ gemini.google.com ]

Deja, tai kiek supainioti žanruose atsakymai ir tikriausiai reiktų papildomų paieškų tikslesniam atsakymui. Tačiau drįstų tvirtinti, kad esu pirmos lietuviškos teleoperos autorius. Iki šiol ji niekaip nepastatyta ir tėra rankraštyje. Jį, tvarkydamas savo archyvą, 2025 metų vasarą pervedžiau į „Sibelius“ formatą, kitaip tariant – skaitmenizavau. Galvojau, kad reikėtų pakoreguoti, paredaguoti, patobulinti, tačiau, išgirdęs kompiuterinį partitūros skambėjimą nutariau nieko nekeisti, tik ištaisiau klaidas, patikslinau tempus, papildžiau dinamikos ženklais ir tik paskutinėje scenoje papildžiau vokalinio ansamblio dainavimą, pratęsdamas finale su kelių eigoje skambėjusių motyvų pakartojimu.

Atskirai surašiau ir libretą, kuris 1968 metais buvo sukurtas gana laisvai traktuojant 1958 metais Vokietijoje leistame intelektualinės minties žurnale „Merkur“ (įkurtas 1947 m.) publikuotos Heinrich‘o Böll‘io radijo pjesės tekstą (nr.128, p.945-963). Teleoperoje jis labai smarkiai sutrumpintas. To reikalavo kūrinio  trukmė ir kitokia, nei skaitant, dainuojamų tekstų trukmė.

Anne vaidmuo gali būti traktuojamas įvairiai: ją akivaizdžiai parodant, ar tik balsu už kadro, gal įvedant ir išvedant visą jos dainavimą telefoniniu tembru pradžioje ir pabaigoje. Gal įmanomas ir radijo operos variantas, man sunku spręsti, kai kūriniui 57 metai. Tvarkydamas partitūrą vis galvojau, kad kažkuria prasme „Traukinys išvyksta už valandos“ savo tema yra nuolatos aktualus. Neslėpsiu, didelę įtaką šiam kūriniui darė tuometė pažintis su Francis Poulenc‘o monodrama (tiksliau – mono-opera) „La Voix humaine“ („ Žmogaus balsas“, 1928), gal ne tiek vienatvės tema, kiek bendra nuotaika, koloritas ir kamerinės aplinkos globalizavimo įtampa. Buitinis realizmas turėtų likti už kadro. Pageidautina, kad dainuojamas ir kalbamas tekstai roles atliekančių nebūtų atskirti stilistiška, o tarsi vienas iš kito išplauktų. Todėl dainininkai turėtų būti įsisavinę melodeklamaciją, šnekamą dainavimą, vokiečių vadinamą „sprechgesang“ arba „sprechstimme“.

Instrumentinio ansamblio sudėtis nurodyta, nors, vėlgi priklausytų nuo sprendimo, ypač atliekant gyvai, styginių gali būti daugiau – po keturis pirmus ir antrus smuikus, trys altus, ir trys violončelės. Nors dabar numatyto styginių seksteto įraše (o gal ir natūroje) turėtų pilnai pakakti.  [2025 06 22]

One hour long opera  based on the radio play created on the basis of German writer‘s  Heinrich Böll (1917-1985) play  „Eine Stunde Aufenthalt“ for TV opera soloists and a small instrumental ensemble was created in 1968. With this yet not realized project I started my a lot years long journey on the car of   the musical theater train….
ABOUT THE PROBABLY FIRST LITHUANIAN TELEOPERA
I asked AI: who created and what is the name of the first Lithuanian television opera.
The following answers came from different DI websites:
1.The first [ chatgpt.com ] television opera in Lithuania was “Jūratė ir Kastytis”, created in 1973. This opera was created by composer Balys Dvarionas, and directed by Rimantas Šnipas. “Jūratė ir Kastytis” was the first Lithuanian television opera project that combined the opera genre and the possibilities of television. This was an important step in the history of Lithuanian culture, as television became an important means of artistic expression.
2.The first Lithuanian television opera is Bronius Kutavičius’ opera “Strazdas – žalias paukštis”, created in 1981. [ gemini.google.com ]
Unfortunately, the answers are a bit mixed up in genres and additional searches would probably be needed for a more accurate answer. However, I would dare to claim that I am the author of the first Lithuanian teleopera. It has never been staged and is only in manuscript. While organizing my archive, I transferred it to the „Sibelius” format in the summer of 2025, in other words, I digitized it. I thought that it would need to be adjusted, edited, and improved, but after hearing the computer sound of the score, I decided not to change anything, I just corrected the errors, adjusted the tempos, added dynamic signs, and only in the last scene did I add the singing of the vocal ensemble, continuing in the finale with a repetition of several motifs that sounded throughout the course.
I also wrote a separate libretto, which was created in 1968 by fairly loosely interpreting the text of Heinrich Böll’s radio play published in 1958 in the intellectual magazine „Merkur” (founded in 1947). It is significantly shortened in the teleopera. This was required by the length of the work and the different length of the sung texts than when reading.
The role of Anne can be treated in various ways: by showing her clearly, or only with a voice-over, or by introducing and removing her entire singing with a telephone timbre at the beginning and end. Perhaps a radio opera version is also possible, but it is difficult for me to decide, since the work is 57 years old. While arranging the score, I kept thinking that in some sense „The Train Leaves in an Hour” is constantly relevant in its theme. I will not hide the fact that this work was greatly influenced by my then acquaintance with Francis Poulenc’s monodrama (or rather, mono-opera) „La Voix humaine” („The Human Voice”, 1928), perhaps not so much by the theme of loneliness as by the general mood, color, and the tension of globalization of the chamber environment. Domestic realism should remain off-screen. It is desirable that the sung and spoken texts of the performers of the roles are not stylistically separated, but rather flow from each other. Therefore, the singers should have mastered melodeclamation, spoken singing, called „sprechgesang” or „sprechstimme” in German.
The composition of the instrumental ensemble is indicated, although, again, it would depend on the decision, especially when performed live, there may be more strings – four first and second violins, three violas, and three cellos. Although the currently planned string sextet in the recording (or perhaps in person) should be fully sufficient. [2025 06 22]

Žanras/genre: song

Instr.: canto-[cello]-pf

lyrics Leyb Stotsky

Mano bičiulis, smuikininkas Borisas Traubas vis judina su kokia nors idėja. 2018 metais su visu būriu muzikantų iš pasaulio atlikome mano kantatą „Dovydo žvaigždė“, o 2021 metais parašiau baladę pagal Vilniuje gyvenusio poeto Leibos Stockio  [Leyb Stotsky / לייב סטאָצקי  (1902-1967)] eiles „Vilniaus gatvelės“, skirtą privalomu kūriniu vokalistų konkursui Vilniuje gyvenusios ir dainavusios Nehama Lifshitz (1927 – 2017) atminimui.

Baladė parašiau jidiš kalbai, tiesa, transliteruotai, padėsiančiai tos kalbos nežinantiems su teisinga tartimi (čia eilėraščio audio jidiš kalba). Čia rasite trumpos ir pilnos versijos natas.
Violončelininkės Elenos Daunytės prašymu parengiau versiją balsui, violončelei ir fortepijonui, kurią ji labai sėkmingai atliko konkurse. Pasirodymas buvo pažymėtas specialiu prizu, o aš gavau jautrią konkurso organizatorių Padėką.

Žanras/genre: baladė

Instr.: bass-choir-orchestra

lyrics Herkus Kunčius

2023 01 15, minint Mažosios Lietuvos ir Lietuvos susijungimo, tiksliau – Klaipėdos sukilimo 100-sias metines, Klaipėdos Dramos teatre šalia kitų kūrinių įvyko ir mudviejų su Herkum Kunčium specialiai šiai progai sukurtos baladės „Klaipėda 1923“ premjera,  kurioje glaustai pasakojama apie istorinio įvykio eigą. Baladės muziką pirmo atlikomo metu lydėjo archyvinė tų metų kino kronika.
Baladę „Klaipėda 1923“ atliko Tadas Girininkas (bosas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mėgėjų mišrus choras „Cantare“ (vad. Arūnas Dambrauskas), dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Režisierius Marius Tumšys, ccenografai Petro Bogomazov (Ukraina), Vita Eidimtaitė. Video ekranų režisierius Laisvydas Žeivys. Panaudota Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, LRT archyvo, filmo „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“.
Padėka LRT kūrybinei grupei – Jūratei Jankienei, Kornelijui Jaroševičiui, Gintarui Tamkui ir būriui jų kolegų už įrašą.

Žanras/genre: song

Instr.: ten-pf

lyrics Juozas Kossu-Aleksandravičius

Baladė apie karaliaus šunį į miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ partitūrą įėjo kaip naujas, papildantis Rolando vaidmenį numeris, pirmą kartą suskambėjęs 2005 metais Vilniuje, buvusio kino teatro „Pergalė“ salėje pastatyto spektaklio metu. Režisieriui Gyčiui Padegimui šis numeris buvo svarbus turtinant miuziklo personažų charakteristikas. Parinkau Jono Kossu-Aleksandravičiaus 1928 metais sukurtas eiles, kurios pagal situaciją gerai atliepė spektaklio dramaturgijai. Dainuoja Egidijus Bavikinas, o groja M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių simfoninis orkestras, kurį subūrė ir kuriam vadovavo tos mokyklos absolventė, dabar pasaulyje žinoma dirigentė Mirga Gražinytė, kuri, beje, buvo šio projekto iniciatorė, nepabijojusi visą miuziklą su bendramoksliais pastatyti mokyklos scenoje.

LP „Milžinkapis” (1984) prologe skamba minorinės dzūkų dainos „Oi kokis ten žolynėlis” mažorinė versiją su gana įmantria akordika. 2021 metų rudenį solistas Audrius Rubežius sumanė ją padainuoti. Taip gimė šios melodijos išdaila, kurią kolegai ir paskyriau.

The prologue of LP „Tumulus” (1984) includes a major version of the minor Dzūkai song „Oh, There is a Grasshopper” with a rather ornamental chords. In the autumn of 2021, soloist Audrius Rubežius decided to sing it. This is how the finish of this melody was born, which I dedicated to my colleagues.

Vokalinis ciklas gimė kaip LKS užsakymas Kauno ansambliui „Ainiai”, sumaniusiam pažymėti poeto Pauliaus Širvio 100-sias gimimo metines. Ansamblio sudėtyje – trys solistai ir liaudies instrumentų ansamblis. Kelios ciklo dainos transkribuotos kitokiems instrumentų sąstatams (su smuiko, violončelės, fortepijono pritarimu), kurios čia taipogi publikuojamos.

„Tysliavos valsas” – ironiška, kiek sentimentali ir prieškario moderno dvasiai artima daina-romansas, kurio atlikėjams turėtų nestigti lengvo humoro ir nuotolinio santykio į dabartį jausmų. Poeto Juozo Tysliavos (1902-1961) eilės man artimos nuo 1971 metų, kai pirmą kartą jas perskaitęs „suimprovizavau” dvi daineles jo tekstams – „Pieniška daina” ir „Vėjas”.

„Dainos gimimas” paremtas nuostabiu Henriko Radausko (1910-1970; LT / EN) eilėraščiu iš 1950 metais išleisto rinkinio „Strėlė danguje”:

„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,

Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,

Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,

O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju

Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos

Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.”