2023

Žanras/genre: solo

Instr.: carillon+phonogram

perf.: Giedrius Kuprevičius, 2023

Tradicinis, KAUNAS JAZZ atidarantis koncertas 2023 metais buvo kitoks. Jo pavadinime užšifruota skaudi dedikacija – „In d (re)“. Taip jau nutiko, kad muzikos simboliai padėjo rasti tinkamą idėjos sprendimą – kariliono muzikos koncertas skirtas šviesaus atminimo Jazz‘o Žmogui – festivalio sielai ir rankoms – Indrei Jučaitei. Jos vardo raidės tapo muzikiniais simboliais, o šie – kompozicijos tonaline ašimi. Tai vieninga 34 minučių kompozicija, kurioje be jokio teksto, mano iš anksto paruoštame audioakustiniame fone siekiama „pavaikščioti“ garsų įkalnėmis ir nuokalnėmis. Tie vingiuoti motyvai atkeliauja iš nežinomų mums vietovių, tačiau nusėda kiekvieno girdinčio ausyse, o gal ir vėl iš jų išlekia, ieškodami kitų. Tokia jau muzikos lemtis – kol esi čia, esi, o kai nutyli, atmintyje lieka tik aidai. Arba ne. Tokie ir žmonės – esantys dažnai net nepastebimi, o išėję lieka aiduose. Muzikos menas yra nuostabus tuo, kad jungia savyje dvi neatskiriamas vieną nuo kitos valdas – Erdvę ir Laiką.

The traditional KAUNAS JAZZ opening concert in 2023 was different. Its title encrypted a painful dedication – „In d (re)”. It so happened that musical symbols helped find the right solution to the idea – a carillon music concert is dedicated to the Jazz Man of Bright Memory – the soul and hands of the festival – Indrė Jučaitė. The letters of her name became musical symbols, and these – the tonal axis of the composition. This is a unified 34-minute composition, in which, without any text, I aim to „walk” along the ups and downs of sounds against a pre-prepared audio-acoustic background. Those winding motifs come from places unknown to us, but settle in the ears of everyone who hears them, and maybe they fly out of them again, looking for others. Such is the fate of music – while you are here, you are, and when you fall silent, only echoes remain in memory. Or not. People are like that too – those who are present are often not even noticed, and those who leave remain in the echoes. The art of music is wonderful in that it combines two inseparable realms – Space and Time.