Al Mahara Dreams
Žanras/genre: computer music
Instr.: EastWest sounds
Nedidelis muzikinis įspūdis iš kelionės Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2013 metais.
A small musical impression from a trip to the United Arab Emirates in 2013
Žanras/genre: computer music
Instr.: EastWest sounds
Nedidelis muzikinis įspūdis iš kelionės Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2013 metais.
A small musical impression from a trip to the United Arab Emirates in 2013
Žanras/genre: instrumental cycle
Instr.: violin-cello
First perf.:
Pro Memoria Kauno valstybinio choro įkūrėjui ir vyriausiajam dirigentui, mano bičiuliui Petrui Bingeliui (1943-2020)
In memory of the founder and chief conductor of the Kaunas State Choir, my friend Petras Bingelis (1943-2020)
Žanras/genre: chamber
Instr.: string orchestra or string septet
First perf.:
„13 minučių pas Freudą“ – dar viena mano skaitmeniniame archyve gulėjusi nedidelė pjesė styginiams su paantrašte – „psichoanalitinis Adagio“. Laikmena paženklinta 2013 metais. Domėjimasis pasąmonine kūrybos prigimtimi man nėra naujas. Šiai temai skyriau daug dėmesio nuo sąmoningo kūrybos poreikio suvokimo aušros. Deja, mažai apie tai buvo kalbama visose mane muzikos menų mokiusiose institucijose. Dar ir tuo metu mus visus supusi filosofija, estetika ir meno psichologija rėmėsi toli gražu ne vakarietiškos kultūros kolonomis. Tad informaciją teko rinkti iš labai įvairių šaltinių, žmonių ir kraštų. Pjesė, apie kurią kalba, nėra nei įmantri, nei kažkuo labai nauja ar stebinanti. Ketinta muzikos fone transliuoti kokį nors archyvinį Sigmundo Freudo įkalbėtą tekstą, bet kai tolesnis darbas prie pjesės nutruko, užgeso ir tokio įrašo paieškos. Dabar, tvarkant opusą, BBC archyve radau vienintelį trumputį S.Freudo balso įrašą, padarytą 1938 metais Londone, mokslininko egzilo bute ir transliuotą 1938 m. gruodžio 27 d. BBC laidoje „Įžymybės radijuje“. Tuo metu S.Freudas jau sunkiai sirgo gerklės vėžiu. Dėl to jis kalba negreitai, retsykiais neaiškiai. Po 9 mėnesių pasaulis S.Freudo neteko… Sigmundas Freudas įraše kalba: „Pradėjau savo profesinę veiklą kaip neurologas, stengdamasis palengvinti savo neurotiškų pacientų būklę. Veikiamas vyresnio draugo ir savo pastangomis atradau keletą svarbių ir naujų faktų apie pasąmonę, psichiką, instinktyviųjų potraukių vaidmenį ir pan. Iš šių atradimų išaugo naujas mokslas – psichoanalizė, psichologijos dalis ir naujas neurozių gydymo metodas. Už šią dalį turėjau daug sumokėti… Žmonės netikėjo mano faktais ir laikė mano teorijas nemaloniomis. Pasipriešinimas buvo stiprus ir negailestingas. Galiausiai man pavyko įgyti mokinių ir įkurti Tarptautinę psichoanalizės asociaciją. Tačiau ši kova dar nesibaigė“. Įrašas baigiasi žodžiais – „Esu Sigmundas Freudas“.
Pjesė skirta styginių orkestrui arba styginių septetui. Kompiuteriu transkribuotas S.Freudo balso įrašas turėtų lydėti visą pjesę, nors tai nėra privaloma. Kas pageidaus kūrinį atlikti su fonograma, prašau susisiekti su manimi [email protected]
“13 Minutes with Freud” is another small piece for strings in my digital archive with the subtitle “Psychoanalytic Adagio”. The medium is dated 2013. Interest in the subconscious nature of creativity is not new to me. I have paid a lot of attention to this topic since the dawn of my conscious awareness of the need for creativity. Unfortunately, little was said about it in all the institutions that taught me the arts of music. Even at that time, the philosophy, aesthetics and psychology of art that surrounded us were far from being based on the pillars of Western culture. So information had to be collected from a wide variety of sources, people and countries. The piece it is about is neither sophisticated nor particularly new or surprising. The intention was to broadcast some archival text dictated by Sigmund Freud in the background of the music, but when further work on the piece ceased, the search for such a recording also died down. Now, while sorting through the opus, I found in the BBC archive the only short voice recording of S. Freud, made in 1938 in London, in the scientist’s exiled apartment and broadcast on December 27, 1938. on the BBC program „Celebrities on Radio”. At that time, S. Freud was already seriously ill with throat cancer. Because of this, he speaks slowly, occasionally indistinctly. 9 months later, the world lost S. Freud…Freud Says: „I started my professional activity as a neurologist trying to bring relief to my neurotic patients. Under the influence of an older friend and by my own efforts, I discovered some important and new facts about the unconscious in psychic life, the role of instinctual urges and so on. Out of these findings grew a new science, Psycho-Analysis, a part of psychology and a new method of treatment of the neuroses. I had to pay heavily for this bit of good luck. People did not believe in my facts and thought my theories unsavoury. Resistance was strong and unrelenting. In the end I suceeded in acquiring pupils and building up an International Psycho-Analytic Association. But this struggle is not yet over“. The entry ends with the words – „I am Sigmund Freud“.
The piece is for string orchestra or string septet. A computer-transcribed recording of S. Freud’s voice should accompany the entire piece, although this is not mandatory. If you would like to perform the piece with a phonogram, please contact me at [email protected]
Giedrius Kuprevičius, 2025
Failai parsisiuntimui
Giedrius Kuprevičius / 13 minučių pas Feudą / 13 Minutes to Freud / 2013, computer demo with S.Freud voice 91938, BBC]
Žanras/genre: chamber
Instr.: 1 pf for 4 players
First perf.:
Du Afroditės šokiai keturiems pianistams prie vieno fortepijono arba pianino užtikau tvarkydamas savo skaitmeninį archyvą. Šios dvi kompozicijos (buvo numatytos keturios) gulėjo Cubase 4 formate ir tik naujai instaliavus programą galėjau partitūras atidaryti Cubase 5 versijoje. Teko kiek pakoreguoti, nors su sena programa atpratau dirbti ir daug funkcijų labai nelanksčios. Palikau natas be dinamikos ženklų, pažymėjęs tik tempą ir bendrą garsumą. Jei kas sumanys tuos šokius pagroti, tegu laisvai imasi štrichų, nes jokia jų įvairovė pjesėms skriaudos nepadarys. Tad skelbdamas šias iš 2007 metų atkeliavusias miniatiūras siūlau priimti jas kaip nedidelę pedagoginio repertuaro žaismę,
p.s. Kompiuteriniai įrašai.
I came across Two Dances of Aphrodite for Four Pianists at one Piano while organizing may digital archive. These two compositions (four were planned) were in Cubase 4 format and only after a new installation of the program was I able to open the scores in Cubase 5 version. I had to make some adjustments, although I got used to working with the old program and many of the functions are very inflexible. I left the notes without dynamic signs, marking only the tempo and overall volume. If anyone decides to play these dances, they should feel free to use their strokes, because no amount of their variety will harm the pieces. So, in publishing these miniatures from 2007, I suggest accepting them as a small game of pedagogical repertoire.
p.s. Computer records.
Giedrius Kuprevičius, 2025 07 26
Failai parsisiuntimui
Giedrius Kuprevičius / Two Dances of Aphrodite – I / 2007 / computer rec.
Giedrius Kuprevičius / Two Dances of Aphrodite – II / 2007 / computer rec.
Žanras/genre: piano sextet
Instr.: 4 violins cello fp
2004 metais Vilniaus kvartete antru smuiku griežęs Petras Kunca paprašė sukurti nedideliam jo suburtam ansambliui vienos dalies kūrinį. Ieškant idėjos ir vartant Senojo Testamento puslapius gimė „Adagio Apokalypsis” idėja. Atradau, kad apokalipsė yra nuolatos, o išgyvenimas yra žmonijos būklė jos sąlygomis. Kompozicija radosi lengvai, kiekvieną instrumento balsą įgrojus Cubase SX programa gyvu laiku. Tačiau dėl kūrinio muzikos pobūdžio opusas atlikėjams nebuvo labai patrauklus. Taip toji bemaž pusvalandį trunkanti pjesė taip ir liko tik partitūroje, pragulėjusioje mano kompiuteryje iki 2025-jų vasaros. Akis už šio darbo užkliuvo tvarkant archyvą. Vo ne vos atidaręs jau nebenaudojamą Cubase programą visą partitūrą perkėliau į Sibelius formatą. Pamažu, redaguodamas tik atskirus taktus, suvedžiau visą partitūrą į fortepijoninio seksteto ansamblį ir dabar jau vėl grąžinu į archyvą kiek ramesne sąžine – opusas įgavo, tikiuosi, atlikėjams priimtinesnį pavidalą. Ši kompozicija – ne pramogai, be gražių melodijų ir efektingų allegro. Ji tokia, kokia tuomet, 2004-siais man pasigirdo. Dabar jos likimą spręs ji pati.
In 2004, when the Vilnius Quartet began, second violinist Petras Kunca asked me to create a one-movement piece for the small ensemble he had assembled. While searching for an idea and turning the pages of the Old Testament, the idea for „Adagio Apokalypsis” was born. I discovered that the apocalypse is constant, and survival is the state of humanity under its conditions. The composition came easily, after playing each instrument’s voice in real time in the Cubase SX program. However, due to the musical nature of the piece, the opus was not very attractive to the performers. Thus, that almost half-hour-long piece remained only in the score, which lay dormant on my computer until the summer of 2025. I came across this work while organizing the archive. As soon as I opened the now-unused Cubase program, I transferred the entire score to Sibelius format. Gradually, editing only individual bars, I brought the entire score into the ensemble of a piano sextet and now I am returning it to the archive with a somewhat clearer conscience – the opus has taken on, I hope, a form more acceptable to performers. This composition is not for entertainment, without beautiful melodies and effective allegro. It is as it sounded to me then, in 2004. Now its fate will be decided by itself.
Giedrius Kuprevičius, 2025
Failai parsisiuntimui
Žanras/genre: vocal
Instr.: sopr-trumpet
text: Act of Independence of Lithuania – 1918
Ši trumpa, 2016 metais gimusi kompozicija buvo sumanyta kaip įžanga stambios apimties choriniam ciklui su instrumentinio ansamblio pritarimu minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį. Deja, iš to sumanymo, kuriam kvietė choro „Vilnius“ vadovai, liko tik ši Giesmė. Planams kintant jubiliejus buvo pažymėtas kitaip. Tad ji tėra aidas to, ką turime. Beje, pradinis trimito motyvas Giesmėje atkartoja frazę iš 2010 metais sukurtos oratorijos „Amžinoji šviesa“ finalo – „Susirinkom visi dar pabūti kartu…“
This short composition, written in 2016, was conceived as an introduction to a large-scale choral cycle with the support of an instrumental ensemble to commemorate the centenary of Lithuania’s Independence. Unfortunately, only this Song remained from the idea that the leaders of the „Vilnius“ choir had called for. As plans changed, the anniversary was marked differently. So it is just an echo of what we have. By the way, the initial trumpet motif in the Song repeats a phrase from the finale of the oratorio „Eternal Light” created in 2010 – „Let’s all gather together to be together again…”
Failai parsisiuntimui
Žanras/genre: vocal-symphony cycle
Instr.: sopr-orch
Irena Milkevičiūtė, LVSO cond. Gintaras Rinkevičius, 2022
„Šešios lietuvių liaudies dainos“ sopranui ir simfoniniam orkestrui – pagarbos ženklas Lietuvos operos divos Irenos Milkevičiūtės jubiliejui, kuris buvo paminėtas 2022 metais benefisais Vilniuje ir Kaune. Šventiniuose koncertuose ciklo premjerą atliko jubiliatė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo vadovas Gintaras Rinkevičius.
„Six Lithuanian Folk Songs” for soprano and symphony orchestra is a tribute to the anniversary of Lithuanian opera diva Irena Milkevičiūtė, which was commemorated in 2022 with benefit concerts in Vilnius and Kaunas. The premiere of the cycle was performed by the jubilee and the Lithuanian State Symphony Orchestra, conducted by its leader Gintaras Rinkevičius.
Žanras/genre: vocal-instrumental cycle
Instr.: sopr-chamber-orch
Vida Miknevičiūtė, Baltica Kremerata,cond. Gidonas Kremeris, 2019 (records)
2019 metais „Baltica Kremerata“ vadovas Gidonas Kremeris sumanė įrašyti naują CD, į kurio autorius pakvietė ir mane. Vokalinius kūrinius atlikti buvo patikėta puikiai dainininkei Vidai Miknevičiūtei (sopranas), o ši paprašė manęs aranžuoti pluoštą jos pasirinktų lietuvių liaudies dainų balsui su orkestru. Tą ir padariau. Deja, į CD („Songs of Fate”) tie įrašai nepateko, nes eigoje projekto idėja kito ir joje dabar skamba kiti mano kūriniai. Dalinuosi čia tais archyve likusiais įrašais ir natomis.
In 2019, the leader of „Baltica Kremerata” Gidonas Kremeris decided to record a new CD, the author of which invited me. The vocal works were entrusted to the excellent singer Vida Miknevičiūtė (soprano), and she asked me to arrange a bunch of Lithuanian folk songs she had chosen for voice with an orchestra. That’s what I did. Unfortunately, those recordings did not make it to the CD („Songs of Fate”), because the idea of the project changed during the course and it now features other works of mine. I am sharing here those recordings and sheet music that remained in the archive.
Vai, nekukuok | lietuvių liaudies daina | aranž. Giedrius Kuprevičius |Vida Miknevičiūtė, Kremerata Baltica, dirig. Gidonas Kremeris, 2019
Rūta žalioji | lietuvių liaudies daina | aranž. Giedrius Kuprevičius |Vida Miknevičiūtė, Kremerata Baltica, dirig. Gidonas Kremeris, 2019
Failai parsisiuntimui
Pobūdis: mokslinis straipsnis
Autorius: Giedrius Kuprevičius
Publikacija Lietuvių kalbos instituto moksliniame žurnale apie kalbos ir muzikos sutarimą.
Failai parsisiuntimui
Pobūdis: komentarai
Autorius: Giedrius Kuprevičius
Aktualūs komentarai įvairiais kultūros klausimais
Žanras/genre: vokalinis ciklas
Instr.: soprano-symph-orch
First perf.:
2025 metais balandžio mėn. baigtame vokaliniame cikle „Salomėjos balsu“ sopranui ir simfoniniam orkestrui – penkios nedidelės dainos Salomėjos Nėries eilėraščiams, publikuotiems rinktinėje „Pėdos smėly“ (1931). Iš šio, mano supratimu, stipriausio ir dramatiškiausio poetės rinkinio atrinkau šiuos: „Sidabrinės uogos“, „Tu taip toli“, „Vėjas“, „Juokis, gyvenime!“ ir „Nebausk manęs“. Ciklas sukurtas ne pagal užsakymą, tad jo atlikimas priklausys tik nuo tų, kurie šiomis dainomis susidomės. Autorius prašo su juo susisiekti [email protected] jei toks pasirinkimas būtų.
Žanras/genre: concert
Instr.: vl-solo-orch
First perf.: Boris Livschitz – smuikas / violin, National Symphony Orchestra of „Teleradio-Moldova” Company / Dirigentas / conductor – Denis Ceausov / „Casa Radio” Chișinău, Moldova 03.05.2024
Su Nicoje gyvenančiu smuikininku Borisu Livschitzu mane sieja sena kūrybinė draugystė. Kai jis vieno telefoninio pokalbio metu pasiūlė sukurti Koncertą smuikui su orkestru, užklausiau – „o kokia idėja?”, jis iš karto atsakė – baronas Miunhauzenas. Į darbą kibau iš karto, bet stabdė klausimas – o kokiu rakursu turėčiau tą „fantazierių” įmuzikinti? Puoliau ieškoti šaltinių, nuorodų. Ir sugalvojau, kad tai bus sapnuojantis Miunhauzenas. Juk sapnų forma leidžia išvengti literatūriškumo, o klausytojams, kurie tikriausiai visi žino Miunhauzeno istorijas mintinai, leistis į pasąmonės vaizdinių fantazijas, man pirštu nebedant į konkrečius barono pasakojimus. Pasirinktas sapnų laikas taipogi (paryčiai, popietė, snaudulys, naktis) yra skirtingų būsenų erdvės. Juk visai kitaip grimztama į sapnus nakties miego viduryje ir paryčiais. Borisas atsiuntė man keletą svarbių nuorodų. Nenutraukiau paieškų ir aš. Viena jų pasirodė netikėtai simbolinė – 1911 metais prancūzų kino avangardistas Georges Méliès sukūrė 11 minučių filmą „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen“. Trečios filmo minutės pradžioje išvydau lėmusią imtis pasiūlymo scenelę su miegančiam Miunhauzenui sapne grojančiu smuikininku. Toliau jau sekė grynai techninis darbas – galvoje susirinkusias “muzikėles” perkelti į kompiuterinę “Sibelius” programą. Rugsėjo pradžioje koncerto smuikui „Keturi barono Miunhauzeno sapnai“ natas nusiunčiau Borisui. Nuo jo skambučio buvo prabėgęs mėnuo…
Pirmą dalį „Paryčiais“ Borisui nusiunčiau 2022 rugpjūčio 8 d. Pagalvojau, kol darbuosiuosi prie sekančių dalių, Borisui bus laiko apsiprasti su pirmos dalies muzika ir sprendimais. O jų nemažai – paradoksai, staiga nutrukę sapnai. Juk rytais jie visuomet būna labai trumpi, sujaukti ir vienas su kitu niekaip nesusieti. Visa dalis baigiasi netikėtu klarneto „ka-ka-rie-kū“ – ūmiu barono prabudimu.
Antroji dalis – „Po skanių pietų“. Prie metronomo žymės prirašiau – „Eine kokette Romanze / koketuojantis romansas“. Tasai romansas lyg sudainuotas ramybės valandą, bet su gana apibrėžtų vaizdų sekomis, yra menami Miunhauzeno meilės nuotykiai, jauduliai, pasimetimai, paieškos ir vėl – malonūs bendravimai. Sotūs ir skanūs pietūs gimdo prabangius sapnus su turtingais pramanais juose. Penki sieninio laikrodžio dūžiai atidaro šią dalį – prasideda penktos valandos pietūs. Sapne. Po valandos – šeši dūžiai trapezą tęsia, o ritualą užbaigia septyni sapnuose skendintys dūžiai. Dalies forma – netaisyklingas rondeau. Tarsi girdėjau barono neįtikėtinus pasakojimus savo dvejoms žmonoms – pirmajai, gana kilmingai rygietei Jacobine von Dunten (mirė 1790) ir treji metai prieš mirtį (1794) 74-mečio barono antrajai žmonai, 20-tei gražuolei Bernhardine Brunsig von Brunn, su kuria netrukus, neapsikentęs jos lengvabūdiško ir išlaidaus būdo, bandė, patyręs didelius finansinius nuostolius, teismuose nutraukti santuoką. Ši dalis – nežinomos, neužrašytos, bet gal egzistavusios barono istorijos, kurias, pagardindamas nevaldomos fantazijos padažais, galėjo joms porinti.
Trečia dalis – „Snūduriuojant“ – prie tempo nurodymo prirašiau – „wie eine Nocturne am Tag / tarsi dienos noktiurnas“. Tai labai rami, tolygaus alsavimo muzika, gimstanti tik visiškai tuščioje erdvėje ir absoliučiai tuščioje galvoje. Čia nėra jokių istorijų, fantazijų, net užuominos čia vos girdimos. Tačiau… Ir šioje snūduriuojančioje muzikoje yra žinių – netgi labai netikėtų. Dienos noktiurnas turi savo paslapčių ir tik tie, kurių fantazijos nežino ribų, išgirs, kokias istorijas savo galvoje surezgė baronas Miunhauzenas per palaimingas snūduriavimo minutes. Dalį užbaigiau rugpjūčio 25 d. ir taipogi, kaip ir kitais kartais, tuoj nusiunčiau Borisui.
Ketvirta dalis – „Gilioj nakty“. Finalas. Jame dominuoja medžioklės motyvai. Tokį suradau Roberto Schumanno pjesėje fortepijonui „Medžioklės daina“ (op.68 nr.7, 1848). Su šiuo motyvu atidarau „medžioklės fantazijų sezoną“. Miunhauzenui šis užsiėmimas teikė ypač daug peno jo neįtikėtinų nuotykių kūrybai. Bet nesiekiau tų pasakojimų perkėlimo į muziką. Ši dalis – tai atsisveikinimas ne tik su barono istorijomis, kurias kiekvienas klausydamas Koncertą gali perkurti savaip, bet ir su pačiu baronu. Lieka tik legendos: jo fantazijos ir jis pats – baronas Miunhauzenas. Koncertas baigiasi trumpa fraze, kuria ir prasidėjo.
Dalį užbaigiau rugsėjo 3 dieną ir kitą dieną išsiunčiau Borisui.
Giedrius Kuprevičius, 04.09.2022, Žaliakalnis.
I have an old creative friendship with the violinist Boris Livschitz, who lives in Nice. When he offered to create a Violin Concerto with an orchestra during a telephone conversation, I asked – „what’s the idea?”, he immediately answered – Baron Munchausen. I went to work immediately, but the question stopped me – what angle should I put that „fantasier” to music? I rushed to look for sources, references. And I thought it would be a dreamy Munchausen. After all, the form of dreams allows us to avoid literalism, and for the listeners, who probably all know Munchausen’s stories by heart, to indulge in the fantasies of subconscious images, without me pointing the finger at the baron’s specific stories. The chosen dream time (morning, afternoon, nap, night) is also a space of different states. After all, it is quite different to sink into dreams in the middle of a night’s sleep and in the morning. Boris sent me some important links. I didn’t stop searching either. One of them turned out to be unexpectedly symbolic – in 1911, the avant-garde French cinematographer Georges Méliès created the 11-minute film „Les Hallucinations du Baron de Münchhausen”. At the beginning of the third minute of the film, I saw the scene that led to the proposal with the violinist playing for the sleeping Munchausen in his dream. What followed was purely technical work – transferring the „musicals” gathered in my head to the computer program „Sibelius”. At the beginning of September, I sent the sheet music for the violin concerto „Four Dreams of Baron Munchausen” to Boris. A month had passed since his call…
I sent the first part of „ At Daybreak” to Boris on 2022 August 8. I thought that while I work on the next parts, Boris will have time to get used to the music and solutions of the first part. And quite a few of them are paradoxes, suddenly interrupted dreams. After all, in the mornings they are always very short, confused and not related to each other in any way. The entire movement ends with the unexpected „ka-ka-rie-kū” of the clarinet – a sharp awakening of the baron.
The second part is „After a delicious lunch”. I added „Eine kokette Romanze / flirtatious romance” to the metronome mark. That romance seems to have been sung in an hour of peace, but with sequences of rather defined images, Munchausen’s love adventures, thrills, confusions, searches and again – pleasant interactions are remembered. A hearty and delicious lunch gives birth to luxurious dreams with rich meanings in them. The five strikes of the wall clock open this section – the five o’clock lunch begins. In a dream. After an hour, six beats continue the trapeze, and the ritual ends with seven beats drowning in dreams. The shape of the part is an irregular rondeau. It was as if I heard the baron’s incredible stories to his two wives – the first, quite noble Jacobine von Dunten (died 1790) and three years before his death (1794) the 74-year-old baron’s second wife, the 20-year-old beauty Bernhardine Brunsig von Brunn, with whom he soon, unsatisfied her frivolous and spendthrift manner, tried, after suffering great financial losses, to end the marriage in the courts. This part is the baron’s unknown, unwritten, but maybe existing stories, which he could add to them by seasoning them with the sauces of his uncontrollable fantasy.
The third part – „Snoozing” – I added to the tempo instruction – „wie eine Nocturne am Tag / like a daytime nocturne”. It is very calm, even-breathing music, born only in a completely empty space and an absolutely empty head. There are no stories, fantasies, even hints are barely audible here. However… And in this slumbering music there is knowledge – even very unexpected ones. The daytime nocturne has its secrets, and only those whose imaginations know no bounds will hear what stories Baron Munchausen weaves in his head during the blissful minutes of dozing. I finished the part on August 25th. and also, like other times, I immediately sent it to Boris.
The fourth part – „Deep night”. The final. It is dominated by hunting motifs. I found this in Robert Schumann’s piano piece „Hunting Song” (op.68 no.7, 1848). With this motive, I open the „hunting fantasy season”. For Münchausen, this activity provided a lot of fodder for his creation of incredible adventures. But I did not seek to transfer those stories to music. This part is a farewell not only to the Baron’s stories, which everyone listening to the Concert can recreate in their own way, but also to the Baron himself. Only legends remain: his fantasies and himself – Baron Munchausen. The concert ends with a short phrase with which it began.
I finished the part on September 3rd and sent it to Boris the next day.
Giedrius Kuprevičius, 09.04.2022, Žaliakalnis.