Žanras/genre: piano sextet
Instr.: 4 violins cello fp
2004 metais Vilniaus kvartete antru smuiku griežęs Petras Kunca paprašė sukurti nedideliam jo suburtam ansambliui vienos dalies kūrinį. Ieškant idėjos ir vartant Senojo Testamento puslapius gimė „Adagio Apokalypsis” idėja. Atradau, kad apokalipsė yra nuolatos, o išgyvenimas yra žmonijos būklė jos sąlygomis. Kompozicija radosi lengvai, kiekvieną instrumento balsą įgrojus Cubase SX programa gyvu laiku. Tačiau dėl kūrinio muzikos pobūdžio opusas atlikėjams nebuvo labai patrauklus. Taip toji bemaž pusvalandį trunkanti pjesė taip ir liko tik partitūroje, pragulėjusioje mano kompiuteryje iki 2025-jų vasaros. Akis už šio darbo užkliuvo tvarkant archyvą. Vo ne vos atidaręs jau nebenaudojamą Cubase programą visą partitūrą perkėliau į Sibelius formatą. Pamažu, redaguodamas tik atskirus taktus, suvedžiau visą partitūrą į fortepijoninio seksteto ansamblį ir dabar jau vėl grąžinu į archyvą kiek ramesne sąžine – opusas įgavo, tikiuosi, atlikėjams priimtinesnį pavidalą. Ši kompozicija – ne pramogai, be gražių melodijų ir efektingų allegro. Ji tokia, kokia tuomet, 2004-siais man pasigirdo. Dabar jos likimą spręs ji pati.
In 2004, when the Vilnius Quartet began, second violinist Petras Kunca asked me to create a one-movement piece for the small ensemble he had assembled. While searching for an idea and turning the pages of the Old Testament, the idea for „Adagio Apokalypsis” was born. I discovered that the apocalypse is constant, and survival is the state of humanity under its conditions. The composition came easily, after playing each instrument’s voice in real time in the Cubase SX program. However, due to the musical nature of the piece, the opus was not very attractive to the performers. Thus, that almost half-hour-long piece remained only in the score, which lay dormant on my computer until the summer of 2025. I came across this work while organizing the archive. As soon as I opened the now-unused Cubase program, I transferred the entire score to Sibelius format. Gradually, editing only individual bars, I brought the entire score into the ensemble of a piano sextet and now I am returning it to the archive with a somewhat clearer conscience – the opus has taken on, I hope, a form more acceptable to performers. This composition is not for entertainment, without beautiful melodies and effective allegro. It is as it sounded to me then, in 2004. Now its fate will be decided by itself.
Giedrius Kuprevičius, 2025
Natos
Failai parsisiuntimui