1993

Žanras/genre:„pasaulio muzikos“ instrumentinis trio | „World Music“ instrumental trio

Instr.: folk-acoustic-electronic

1993 metais iš užjūrio atvykęs dailininkas Vytas Sakalas Kaune buvo gražiai priimtas su autorine paroda. Kreipęsis į mane pasiūlė parodą uždarant pamuzikuoti, gal net su kolegomis. Taip susirinko savotiška, skirtingų muzikantų grupė – multiinstrumentalistai ir kompozitoriai Mieczyslawas Litwinskis (Lenkija) ir Algirdas Klova {Vilnius), bei aš, kaunietis, su savo elektronika. Kadangi visi vienaip ar kitaip savo gyvenimuose buvome susieti su Kauno Žaliakalnio rajonu ir turėjome nemažą muzikinę patirtį, pasivadinome „Žaliakalnio vilkais“. Pasirodymas neužgožė parodos, bet buvo arti to, tad nutarėme įkurti „pasaulio muzikos“ („World Music“) grupę. Mums pavyko – pirmieji koncertai patiko ne tik dažniausiai kritiškai, ypač į mano veiklą žiūrėjusiai žurnalistei Vidai Savičiūnaitei, bet ir kitiems, tada mus pastebėjusiems muzikos žinovams ir mėgėjams. Įvyko nemažai koncertų Kaune, Panevėžyje, Jonavos šiuolaikinio meno ir Birštono jazz‘o festivaliuose. Grojome vieni ir su svečiais, turėjome savo festivalį „FA“, o 1995 iš koncertinių įrašų firmos „Bonifa“ dėka išleidome vienintelį CD su 7 kompozicijomis, kurių autoriai buvo visi grupės nariai. Grupė gyvavo iki 2003 metų, kai paskutinį kartą, jau tik dviese su Algirdu atlikome didelę programą Vilniaus Mokytojų namuose. Tad, prisimindamas savo ir bičiulių veiklą grupėje „Žaliakalnio vilkai“, Gražinos pagamintus trys žalius (deja, per laiką spalva pakito į rudą) vilkų ženklus iš odos po kaklu pasikabinimui, tuos kelis P.Asminavičiaus ir M.Omeljančuko iš gyvo koncerto Vilniuje padarytus įrašus, keletą blyškių nuotraukų laikraščiuose, pagalvoju – o ar tikrai visa tai buvo? Ar kada nors kokia Lietuvos radijo stotis tuos įrašus prisimins, o gal net neturi, o ar kur kas kokioje mūsų pop-jazz-rock muzikos istorijoje tuos mūsų (ir ne tik mūsų) pagrojimus pavardins, bent kiek profesionaliau įvertins, bent jau remiantis tomis senomis, tačiau labai nuoširdžiai surašytomis recenzijomis… „Žaliakalnio vilkai“ buvo antroji mano gyvenime instrumentinės muzikos grupė po elektroninės muzikos grupės „Argo“, kuri iš visai kitos pusės, su kitokia stilistika ir kitais muzikantais tęsę prasmių ir emocijų turinčios muzikos sklaidą. Kiek mums pavyko – sprendžia Laiko teismas. Bet jei bemaž po pusšimčio metų apie tai galiu drąsiai kalbėti, o kai kurie mūsų veiklos faktai iki dabar gyvi – nebuvo tai veikla pro šalį.

In 1993, the artist Vytas Sakalas, who arrived from overseas, was warmly welcomed in Kaunas with his own exhibition. The person who approached me suggested that we play music at the closing of the exhibition, perhaps even with colleagues. Thus, a unique group of different musicians gathered – multi-instrumentalists and composers Mieczyslaw Litwinski (Poland), Algirdas Klova (Vilnius), and I, a Kaunas native, with my electronics music instruments. Since we were all connected to the Žaliakalnis (Greenhill) district of Kaunas in one way or another in our lives and had considerable musical experience, we called ourselves „Žaliakalnio vilkai” (“Greenhill’s Wolves”). The performance did not overshadow the exhibition, but it was close to it, so we decided to establish a “world music” group. We succeeded – the first concerts were liked not only by the journalist Vida Savičiūnaitė, who was mostly critical, especially of my work, but also by other music experts and lovers who noticed us at the time. A number of concerts took place in Kaunas, Panevėžys, Jonava Contemporary Art and Birštonas Jazz Festivals. We played alone and with guests, we had our own festival “FA”, and in 1995, thanks to the concert recording company “Bonifa”, we released our only CD with 7 compositions, the authors of which were all members of the group. The group existed until 2003, when for the last time, just the two of us with Algirdas, we performed a large program at the Vilnius Teachers’ House. So, remembering my and my friends’ activities in the group “Žaliakalnio vilkai”, the three green (unfortunately, the color changed to brown over time) wolf signs made of leather around the neck for hanging, those few recordings made by P. Asminavičius and M. Omeljančukas from a live concert in Vilnius, a few pale photos in newspapers, I think – was all of that really the case? Will any Lithuanian radio station ever remember those recordings, or maybe they don’t even have them, and will anyone in our pop-jazz-rock music history name those of ours (and not only ours) performances, at least evaluate them a little more professionally, at least based on those old, but very sincerely written reviews… „Žaliakalnio vilkai” was the second instrumental music group in my life after electronic music group „Argo”, which from a completely different perspective, with a different style and other musicians, continued the dissemination of music with meaning and emotions. How successful we were – the court of time will decide. But if after almost half a century I can speak about it boldly, and some facts of our activities are still alive – it was not a passing activity.