Žanras/genre: instrumental cycle

Instr.: pf

Giedrius Kuprevičius, 1976

Mantujos varpai lietuje… Tai buvo mano antroji kelionė į seną ir tikrą Europą. Tasai 1976 metų rugpjūtis Italijoje buvo lietingas, vėsokas… Ir štai Mantujoje, vienišiumi bevaikščiodamas siau­romis ir tyliomis gatvelėmis, lengvam lietui dvelkiant išgirdau iš tolo aidint varpus. Pajudėjau link tų garsų, praleisdamas lėtai, su lietsargiu rankoje dviračiu pravažiuojančią vienuolę, akimis palydėdamas senolį, kurio veidą puošė šimtai ramybe dvelkiančių raukšlių, o vien tik akys ko vertos… Tuomet. kai jau galėjau išskirti pavienius varpus, nebeliko nieko kito, tik įsiminti jų motyvą. Dabar galite jį atkar­toti. Duslūs, žemi tonai ir skardūs, nerimastingi aukšti – ir jus jau Mantujoje! Tik nepamirškite – vis dar lyja…

Mantua bells in the rain … This was my second trip to old and true Europe. August 1976 was rainy, cool in Italy … And here in Mantua, walking alone through the narrow and quiet streets, in the light of light rain I heard the bells ringing from afar. I moved towards those sounds, passing a nun, running slowly with an umbrella in her hand, escorting my eyes to an old man, whose face was adorned with hundreds of calm wrinkles, and only his eyes meaningful… Then I could already single out the bells, there was nothing left, but to memorize their motif. You can now repeat it. Silent, low tones and cliffs, anxious highs – and you’re already in Mantua! Just don’t forget – it’s still raining …