Žanras/genre: Mass

Instr.: tp-tb-vib-vn-vc-choir

lyrics liturgical / Kaunas State Choir, cond. Petras Bingelis

Chorinė kantata su instrumentinio ansamblio pritarimu. Premjera įvyko Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje Pažaislyje.

1994 arba Katakombų niekad nebus per daug

Vienas tų, 1994-jų metų darbų – šešių dalių „Missa catacumbae / Katakombų Mišios“ chorui ir instrumentiniam ansambliui. Po penkerių metų – 1999-siais – kūrinio premjerą Pažaislio vienuolyno bažnyčioje atliko Kauno valstybinis choras ir 6 muzikantų solistų grupė. Dirigavo Petras Bingelis. Kūrinys skirtas mano Motinos atminimui. Archyve radau vienintelį atgarsį – apžvelgdama tų metų Pažaislio festivalio koncertus muzikologė Alina Ramanauskienė 1999 rugsėjo 11 d. „Kauno dienoje“ rašė:

„Visiškai naują – specialiai Pa­žaislio festivaliui dedikuotą – pro­gramą išgirdome 1999 liepos 4-ąją. Tą­dien klausėmės kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus veikalų – „Katakombų mišių“ ir „Sinfonia barocco“. Kitados A.Honegeris tvirtino, kad XX a. „pačios muzikos nesiklausoma: einama tik į žymių diri­gentų arba išgarsėjusių pianistų koncertus. Tai, kaip žinoma, turi daugiau bendro su sportu negu su menu”. Taigi šiuolaikinis kompozitorius tarsi išnyksta tarp žymių or­kestrų, dirigentų, tenorų, primado­nų ar fortepijono virtuozų, jis turi nepaprastai stengtis, kad patektų po kokiu nors sėkmės ženklu, kuris jam garantuotų bent mažą pripaži­nimą. Du festivalyje girdėti G.Kuprevičiaus kūriniai lėmė tokį auto­riaus pamaloninimą. 1994-aisiais kompozitoriaus sukurtos „Katakom­bų mišios“ – še­šių tradicinių dalių. Pirmenybę, kaip ir dera žanrui, G.Kuprevičius suteikė choro giedojimams. Visose dalyse garsai išsidėstė jaukiai ir laisvai, nebuvo varžomi kokios nors iš anksto nustatytos sistemos: dodekafonijos, dirbtinių dermių ar pan. Ypatingai suskambėjo Mišių pabaiga – kviečianti susikaupti, su­simąstyti ir pernešti mūsų laikų su­maištį ir sunkumus geidžiamo Dva­sios gyvenimo krantan…“ // cit. „Kauno diena“, 1999 09 11 //

Šį darbą prisimenu todėl, kad mano jubiliejiniame koncerte Kauno filharmonijoje 2024 04 18  „Katakombų Mišias“ vėl suskambės, tik šį kartą su turtingesniu pritarimu – paruošiau orkestrinę versiją. Grįžęs prie senos partitūros radau – ciklas vertas atsargios pertvarkos. Tokie sugrįžimai atgal visuomet būna kiek varginantys, nes nebegali atsekti prieš 30 metų tave supusių nuotaikų. Dabar visai kitokie laikai, nors tos katakombos lyg šiol taip ir neišvaikščiotos. Dalinuosi žinia, nes tikriausiai ne aš vienas, metams bėgant, vis grįžtame į savo kūrybinę praeitį, ypač dabar, kai norima tik naujo, naujo ir labai naujo. Tasai sugrįžimas, ypač jei nesi jaunuolis, yra dar būtinas kūrybos laiko ir kūrybos laike pojūčių patikrinimas. Niekas nežino, kaip klausytojai tą kūrinį iš XX amžiaus pabaigos priims dabar, tuo labiau, kai tuomet nebuvo jokių rimtesnių vertinimų, o ir peržvelgtoje partitūroje nekeičiu nei vienos natos, tik simfoninio orkestro spalvomis paryškinu tai, kas nei jėgos ar tembrų spalvų prasme tiems keliems instrumentams pirmojoje versijoje tiesiog neįveikiama.

Naujai skambančio seno kūrinio versiją bus galima išgirsti 2024-jų balandžio 18 dieną Kauno filharmonijoje. Dėkoju šios filharmonijos vadovybei, rodančiai jautrų dėmesį mano darbams. Tame koncerte skambės ir dar vienas, jau gerokai vėliau sukurtas stambus simfoninis kūrinys, apie kurį papasakosiu koncerto išvakarėse. Koncerto idėja – pasaulis iš pirmo žvilgsnio apgaulingai plokščias ir banalus, bet išvagotas begalinių katakombų tuneliais, kuriuos kiekvienam privalu išvaikščioti.