Kazys Saja / direc. Jonas Jurašas / Kauno dramos teatras
Komedija, bet apie labai aktualią gamtovaizdžio darkymo problemą. Muzikos vos keli taktai, tačiau be jų nebūtų finalinio taško. Paskutinię dainelę apie šulinio sėmimą dainavo Regina Varnaitė.
Gytis Padegimas / direc. Gytis Padegimas / Kauno dramos teatras
„Šiame spektaklyje buvau ne tik muzikos autorius, tačiau turėjau ir rolę – vaidinau ir grojau už žydą Moišę Hofmeklerį (1898-1965), garsų tarpukaryje „Metropolio” restorane su savo broliais grojusio ansamblio vadovą. Gyčio Padegimo dokumentinė pjesė (jis ją ir režisavo) skirta kontraversiškam tuometinės bohemos nario, lietuvių ir lenkų rašytojo, publicisto Juozo Albino Herbačiausko(1876-1944) gyvenimui Kaune”. – iš autoriaus komentaro.
Janusz Korczak / direc. Lida Kutuzova / Kauno dramos teatras
Spektaklis apie II pasaulinio karo metias nacių mirties lageryje vaikus globojusį ir su jais kartu žuvusį mokytoją Janusz Korczak Kauno dramos teatre. Karaliaus Motiejuko I-jo vaidmenį atliko Rūta Staliliūnaitė. Įdainavo Valentinas Čepkus ir Kauno berniukų choras „Varpelis” pritariant Kauno muzikinio teatro styginiams. Fortepijonu skambino autorius.
Muzika
Giedrius Kuprevičius theater music King Matt the First Prologue Archival records 1969
Giedrius Kuprevičius theater music King Matt the First Song about the Mouse Valentinas Čepkus Archival records 1969 ECHO
Daug vargo turėjome su šio Lietuvos radijo teatro spektaklio muzikos įrašai, nors galiausiai įveikėme. Garso režisierius Darius Kudirka net sumontavo iš tų „kančių” klipą.
Muzika
G Kuprevičius Muzikos teatrui įrašymas NOSIS Petrburgo apsakymai 1969 LR
Nikolaj Gogol / direc. M.Kosman / Kauno dramos teatras
Tai vienintelis mano darbas, kuriam muziką įrašinėjau viešajame miesto tualete, tuomet sėkmingai gelbėjusiam praeivius Muzikinio teatro sodelyje. Dabar ten paminklas R.Kalantai. Toji iš bakelio nuleidžiamo vandens „muzika” skambėdavo tuomet, kai ne itin sąžinės švara pasižymėję N.Gogolio pjesės herojai per avanscenoje įrengtas trys skyles leidavosi žemyn. Spektaklis pasisekimo neturėjo. Muzika – taip pat, iraktoriai iš manęs šaipėsi – „dabar Kuprevičiaus muzikos galite pasiklausyti visose išvietėse!”. – iš autoriaus prisiminimų.
Eduardo de Filippo / direc. Irena Bučienė / Kauno dramos teatras
Nuostabi, šmaikšti ir paradoksų pilna pjesė leido kompozitoriui žaisti tamsos ir šviesos riboje žaidžiantiems personažams. Kai kurie muzikos numeriai įrašyti su fortepijonu, ant kurio stygų gulėjo įvairūs kieti daiktai ir popierių lakštai.
Kazys Saja / direc. Jonas Jurašas / Kauno dramos teatras
„Pirmasis darbas teatrui. Kaip byloja legendos, spektaklio režisieriusJonas Jurašas (beje, pats 1967 metais pradėjęs darbą Kauno dramos teatre kaip vyr. režisierius)kvietė rašyti muzika šiam Kazio Sajos groteskui keletą kompozitorių. Tačiau, pamatę neeiliuotus dainų tekstus jie atsisakė. Buvau ką tik baigęs studijas valstybinėje Vilniaus konservatorijoje (dabar LMTA) ir grįžau į Kauną, kuriameapie mano tėvų – kompozitoriaus Vicktoro Kuprevičiaus ir dailininkės Reginos Kuprevičienės ryšį su scena teatralai žinojo, tad pagalvojo, kad ir sūnus gali būti dvasia teatrui artimas žmogus. Taip ir įvyko. Su režisieriumi radome bendrą kalbą ir, intensyviai stebint pastatymo repeticijas (vos ne jose buvo kuriamos dainos), muzika spektakliui gimė greitai ir, svarbiausia, visus tenkino. Tai buvo Kurt Weil (1900-1950) sukurtų zongų (vokiškoji dainuojamos poezijos atmaina su kabareto muzikos priemaiša) stilių primenanti muzika, kurios akompanimentus įrašėme Vilniaus plokštelių studijoje, o aktoriai spektaklio metu dainavo gyvai jos fone. Gimė tokia zongų opera, o gal net miuziklas. Pjesė buvo aštri, su pavojingomis laikmečiui asocijacijomis ir greitai buvo uždrausta. 2018 metais TV laidų autorė Aistė Stonytė pradėjo žygį šio grotesko reanimacijos link. pasitelkusi jam išlikusią filmuotą medžiagą ir mano muziką”. – autoriaus komentaras.