BOROBUDUR-SONATA // Borobudur -Sonata

Žanras/genre: sonata

Instr.: org

Perf.: Bernardas Vasiliauskas, 1977 / Nijolė Dainienė, 1987

Sonatą nr.3 vargonams dar galima pavadinti „Borobudur-Sonata“. Jos pagrindinę idėją ir struktūrą inspiravo žymus VIII-IX a. Indonezijoje, Javos saloje iškilęs architektūrinis paminklas – šventykla Borobuduras – „vienuolynas ant kalno“. Sudomino jis mane ne tiek ritualine ar religine, o humanistine, filosofine, netgi gnoseologine prasme. Šventyklos paskirtis – nuoseklus savęs ir pasaulio pažinimas ir suvokimas, labai asmeniškas kasdienybės matmenų perkėlimas į aukštesnę būties suvokimo dangų.

Tai ir tapo Sonatos turiniu, gi architektūros struktūra – kūrinio forma. Borobuduras stovi ant tvirto kvadratinio  p a m a t o (Sonatos I dalis), nuo kurio į viršų stiebiasi  p e n k i o s  k v a d r a t i n ė s (II ir III dalys) ir  t r y s  a p v a l i o s  terasos (IV dalis). Vainikuoja visą grandiozinį 15,376 kvadratinių metrų 42 metrų aukščio statinį  v i r š ū n ė (finalas). Į kiekvieną terasą patenkama laiptais pro visose keturiose paminklo pusėse esančias arkas. Visų terasų sienos išmargintos šimtais metrų reljefų, dešimtimis skulptūrų, vaizduojančių įvairius kasdienybės vaizdus – puotas, vestuves, keliones, amatus. Visi siužetai išdėstyti tokia tvarka, kad kuo aukščiau kopi, tuo mažiau regi buitinių scenų ir smulkių detalių. Pamažu, ypač pakilus į trejas apvalias terasas, išnyksta realaus pasaulio vaizdai ir žmogus lieka pats su savimi bei reljefuose iškaltais simboliais ir iš augalų ir gyvūnų siluetų supintais ornamentais. Mažo ir didelio pasaulio kontrastas čia parodytas itin įtaigiai ir aiškiai. Pagaliau nuo viršūnės, kur nebelieka jokių sienų, tik ratu išdėstytos varpo formos stūpos su jose slypinčiomis Budų skulptūromis, maldininkas pamato akimis neaprėpiamą slėnį, dangų ir saulę, o apačioje – pamažu į virš kopiančius žmogeliukus: jų laukia toks pats pažinimo ir sąmonėjimo kelias. Pasakoja, kad maldininkai, priešingai turistams, neskuba keltis į aukštesnę terasą iki nesuvokia visų prieš akis atsiveriančių vaizdinių prasmės. Kai kurie vienoje ar kitoje terasoje užtrunka net kelias dienas, ypač atkeliavusieji iš toliau.

Sonatoje nesiekiau kažkokių Borobuduro piešinių ar siužetų muzikinio atpasakojimo. Tai labiau procesas, kuriame ir pats save norėjau geriau pažinti, suprasti, o kopdamas iš terasos į terasą – dar ir džiaugtis man duotu gyvenimu.

Pirmasis Borobudur-Sonatos atlikėjas Bernardas Vasiliauskas. Firma „Melodiya“ 1987 metais išleido LP su šios sonatos įrašu [С10 26007 008, USSR]. Vargonavo Nijolė Dainienė.

A musical image of the monastry on the hill- Borobudur temple in Indonesia for the organ: a pyramidal base with five concentric square terraces, the trunk of a cone with three circular platforms and, at the top, a monumental stupa.
In the sonata, I wasn’t aiming for a musical retelling of some Borobudur drawings or plots. It was more of a process in which I wanted to get to know myself better, understand myself, and as I climbed from terrace to terrace, also enjoy the life I was given.
The first performer Bernardas Vasiliauskas (1977). The company  „Melodiya“made a record of this sonata in 1987 [С10 26007 008, USSR]. Organist Nijolė Dainienė.