Žanras/genre: audiophonia

Instr.: sax, choras, synth, video

Petras Vyšniauskas, Giedrius Kuprevičius, Egidijus Vaškevičius (video), Kaunas State Choir, cond. Petras Bingelis

Pasaulio sutvėrimas XX amžiaus pabaigai // Creation of the World for the End of the 20th Century.

   Pakaktų vieno Rex, kad M.K.Čiurliono vardas būtų rašomas šalią garsiausių XX amžiaus pradžios dailininkų. Bet į Rex’o didybę veda daugybė takų iš kitų, žymiai kuklesnė technikos ir mažesnių dydžių darbų. Tų takų pradžias regime trapioje ir skaidrioje, tos epochos menui būdingo liguistumo išvengusioje Čiurlionio muzikinėje kūryboje, atsakų ieškančiuose jo literatūriniuose esė, stebuklingo grožio ir nepaprastos gelmės paveikslų – Sonatų  dalyse. Bet, visų pirma, nepabaigtame – dailininkas ruošėsi šimtui paveikslų –  Pasaulio sutvėrimo  cikle. Trylikoje nedidelių, ant popieriaus tempera pieštų paveikslų, lyg kokiame rapidu demonstruojamame filme,  regime menininko viziją, gal net sampratą apie Kūrėjo   didžiojo triūso – Visatos genezę. Tuose neįtikėtinai muzikaliuose paveiksluose paprasta ir sudėtinga – šalia. Iš tamsos gimstanti šviesa pamažu įgauna spalvą, nuosekliai ryškėjančią ir kontrastuojančią sulyg kiekvienu nauju kaitos Gamtoje aktu. Iš nepamatuojamų Vandenų, Oro ir Žemės dėmenų formuojasi Tvarka.

Šiame cikle, anot Vytauto Landsbergio, ,,iš patirties chaoso gimsta naujas grožio pasaulis. Šitaip traktuodami Pasaulio sutvėrimą, matytume jame ir Čiurlionio estetinį manifestą, ne žodžiais, bet simboliu išreikštą programą, dailininkui žengiant į savo brandos laikotarpį” (V.Landsbergis. Čiurlionio dailė. Vilnius, 1976, p. 125).

Čiurlionis kartu su Kūrėju kartoja žodžius iš Senojo Testamento – TEBŪNA ŠVIESA! (Pr 1,3). Ir šviesa, kankinančiai skrosdama tamsą, nežinią ir abejones – pasirodo.  Yra dar viena esminė čiurlioniškosios videofilosofijos plotmė, kurios šaltinis, ko gero, sekantys Dievo žodžiai – TEBŪNA SKLIAUTAS! (Pr 1,6). Tokiu būdu susivienyja turinys-šviesa ir forma-skliautas.

Ne, tai ne dažų spalvos ar paveikslo rėmai. Pačiuose kūriniuose tūno abi išraiškos, per kurias mes galime pasinerti į Kūrėjo mintį, regėjimą, klausą. Kas žino, gal nebaigtasis Saulės pasveikinimas turėjo būti tasai šimtasis Pasaulio sutvėrimo paveikslas, kuriame autoriaus genijus suvedė visus Dievo žodžius– Šviesą, Skliautą, Vandenys, Šviesulius danguje, Želdinius ir Gyvūnus – roplius ir paukščius Žemėje, paukščius, gyvenančius bemaž visuose svarbiausiuose Čiurlionio paveiksluose, į vieną erdvę.   Akylesnis stebėtojas  Pasaulio sutvėrimo  lakštuose ras ir Žmogaus veido profilį, rankos plaštaką, o aliejiniais dažais tapytame Rex – soste sėdintį  dvigubą, amžinai dualistinį Dievą-Karalių,  kurį saugoja aplink skraidantys,  angelais pavirtę paukščiai. Čiurlionis ryžtingai stato mus prieš tąjį Sostą, prieš tame Soste Sėdinčiuosius ir suveda į neišvengiamą akistatą su Pradžių pradžios paslaptimi.

1998 metais  Kaune įvyko tarptautinis džiazo muzikos festivalis, ir jo atidarymui prodiuseris Jonas Jučas pasiūlė sukurti ,,kažką, kas atitiktų amžiaus pabaigos nuotaikas, perteikiamas Lietuvos simbolių ir naujų meninių išraiškų sintezės būdu”. Taip gimė mintis kurti audiovizualinę oratoriją PASAULIO SUTVĖRIMAS XX AMŽIAUS PABAIGAI pagal M.K.Čiurlionio ciklą Pasaulio sutvėrimas. Pirmasis, pasiūlęs šio ciklo darbus kompiuterinei animacijai buvo Egidijus Vaškevičius, dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto Multimedia laboratorijoje. Joje ir buvo sukurtas projekto vizualinis planas. Muzika, kuria rėmėsi animacijos dailininkas, radosi kartu aptariant ir diskutuojant dėl visų projekto detalių.

Pirmieji kūrinio atlikėjai – Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis), Petras Vyšniauskas (saksofonas) ir autorius (sintezatorius).