W.J. von Goethe /1749-1832
Johann Christian Reinhart iliustracija /1804

 

 

GOETHELIEDERBUCH – tai pagarbos dovana G.Mahler‘iui ir R.Strauss‘ui – žavintiems mane nepasiekiama meistryste ir kažkokia gailiai skaidria jų muzikos gaida. Visose aštuoniose W.J. von Goethe‘s eilėraščiams sukurtose ciklo dainose manęs labai maža, nes manoji muzikinė kalba visiškai netinkanti vokiečio poeto eilėms, jų kalbos skambėjimui ir ritmikai. Tuomet pagalbon pasitelkiau Mahler‘į ir Strauss‘ą, kurių muzikinė kalba pasirodė tinkamesnė, nors pirmąjį Goethe tik įkvėpė, o antrojo kūrinių sąraše tėra kelios dainos poeto tekstais.

GOETHELIEDERBUCH yra bandymas žvelgti į kitokią kultūrą jos nepažeidžiant, todėl šiose dainose nėra sutartinių ar raudų intonacijų, kurių geistų koks itin patriotiškai nusiteikęs lietuviškos muzikos globėjas. Tačiau jautresnę klausą turįs šiose dainose išgirs ir šių dainų autoriaus stilių, nuo kurio jam pabėgti neduota.

Keturios MINGON dainos, įsiterpusios į ciklą, gimė lengvai, iš karto ir greitai. Visa vokalinės partijos muzika sukurta neprisilietus prie instrumento, tik vėliau, suvienijus su harmonija, buvo patikslinta ir patobulinta.

Tiesa, puiki poezija nuostabi ir be muzikos, tačiau gal Poetas nepyks, kad praėjus daugybei metų vis kitokią muziką joje girdime. Jei visi mirusieji žinotų, kas ir ką darys su jų palikimu, ar pajudėtume į priekį?

Giedrius Kuprevičius

2006 05 05, Druskininkai