ČIURLIONIS // gk 225

2 veiksmų baletas / 2006-2009 / Libretas Giedriaus Kuprevičiaus / Premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre 2013 gegužės 23 -24 -25 d.d. Gastrolės Didžiajame teatre Varšuvoje 2013 lapkričio 9 d.

mkc_scena

libretas
išeities taškas...

ATGARSIAI:

Neabejotina, kad tai aukštos meninės kokybės kūrinys, reikšmingai prisidedantis prie čiurlionianos
Helmutas Šabasevičius Kultūros barai


Statika per statiška, veiksmas per veiksmingas, kad būtų paveikus, todėl darosi nuobodu

Audronė Žiūraitytė, Muzikos barai

"Leidomės į neįprastą kelionę..."
Santara


Spektaklio muzika daugiabriaunė.
Tiksliai ją apibūdina pats autorius sakydamas, jog tai „mo­tyvas iš Čiurlionio ir tolesnė mano
kalbėsena". Toji „tolesnė kalbėsena" - įtaigi, prisodrinta pui­kių kulminacijų, gyvybingų ir išradingų ritmų, žėrinčių orkestrinių spalvų.
Alina Ramanauskienė, Nemunas


Psychologiczna, momentami wręcz intymna sztuka powstała na podstawie jakże niecziurlionisowskiej muzyki
Giedriusa Kuprevičiusa, napisanej przed kilku laty na 100. rocznicę śmierci artysty

Walenty Wojniłło, Wilnoteka.lt

Kūju per sovietinio granito plokštę, gulinčią ant Čiurlionio kapo, pasidarbavo baleto „Čiurlionis“ (LNOBT) autoriai - kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir choreografas Robertas Bondara.
Skaidrė Baranskaja Menų faktūra

Savižudiška Lietuva gavo dar vieną savižudišką spektaklį
Jūratė Visockaitė, Literatūra ir menas

Giedriaus Kuprevičiaus baletas „Čiurlionis" — asmeniškas kom­pozitoriaus žvilgsnis j meninin­ką, kurio pečius slegia Lietuvos kultūros tapatybės našta.
Helmutas Šabasevičius, Literatūra ir menas

Naujas veikalas pristatomas kaip lietuviško
baleto premjera. Kas lemia jos lietuviškumą? Čiurlionis? Kuprevičius? Šiuo atveju, manau, labiausiai – atvirai problemiška, bet iš mirties taško pajudėjusi Lietuvos baleto situacija ir faktas, kad baletas sukurtas konkrečiai mūsų teatrui, jo šokėjams ir žiūrovams

Audronė Žiūraitytė, 7 meno dienos

Nauja opera (!?- gk) naujas žvilgsnis
Gintarė Minkevičienė, Vakaro žinios

Muzikologė Živilė Ramoškaitė "Čiurlionį" pavadino vienu labiausiai pavykusių G. Kuprevičiaus darbų muzikiniame teatre.
Vita Mozūraitė, Lietuvos Rytas

Mažoji siuita iš baleto muzikos buvo atlikta šiuolaikinės muzikos festivalyje "Iš arti" Kaune, 2011 metų lapkričio 4 d. Atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orketras, dirigentas Robertas Šervenikas.

Baletas apie lietuvių genijų Mikalojų Konstantiną Čiurlionį  atrodo skinasi kelią į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sceną.

Teatro taryba nusprendė: baletas rampų šviesą išvys 2013 m. rudenį. Muziką baletui sukūręs kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius apgailestavo, kad 100-osioms lietuvių genijaus mirties metinės, kurias Lietuva pažymės kitais metais, bus praėjusios, tačiau, pasak jo, yra rimtų priežasčių neskubėti: „Šiuo metu LNOBT vadovai ieško kūrybinės komandos, statysiančios baletą. Tikimasi, kad tai bus tarptautinė komanda. M.K.Čiurlionio asmenybė peržengia lietuvių tautos ribas – būtų įdomu pažiūrėti, kaip jo gyvenimą scenoje interpretuos užsieniečiai.“
Balete „Angelas iš Pustelnikų“ scenoje turėtų atgyti garsiausio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus jaunystė. Baleto muzikos kalbą G.Kuprevičius priartino prie M.K.Čiurlionio intonacijų, o siužetą – prie biografijos detalių. „Daug dėmesio kūrinyje skirta moterims, suvaidinusioms svarbų vaidmenį M.K.Čiurlionio gyvenime. Tai lenkaitės Marija, Bronislava Volman ir galiausiai Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tos trys moterys jį supa: jam padeda, jį palaiko“, – kūrinio siužeto vingrybes atskleidė G.Kuprevičius.

KAUNO DIENA 2010 11 30 Vaida Milkova